Pradžia
lt
en
COVID-19 Jonavoje
COVID-19 Jonavoje
Kontaktai
Kontaktai
Paslaugos
Paslaugos
DUK
DUK
Skelbimai
Skelbimai

Tarybos veiklos reglamentas

                                                                                     PATVIRTINTA

                                                                                                                           Jonavos rajono savivaldybės tarybos

                                                                        2020 m.  rugpjūčio  13  d.

                                                                        sprendimu Nr. 1TS-105

JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTAS

  1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. Jonavos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente (toliau – reglamentas) nustatyta Jonavos rajono savivaldybės tarybos (toliau – taryba) veiklos tvarka ir formos, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, bei pagrindinės bendravimo su gyventojais formos ir būdai, užtikrinantys vietos savivaldos principų ir teisės įgyvendinimą bendruomenės interesais.

1.2. Reglamentas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija), Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas), Lietuvos Respublikos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas), Lietuvos Respublikos Biudžeto sandaros įstatymo (toliau – Biudžeto sandaros įstatymas) ir kitų teisės aktų nuostatomis.

  1. TARYBOS NARIAI

2.1. Tarybą sudaro pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą išrinkti 25 tarybos nariai.

2.2. Tarybos narys yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas.

2.3. Tarybos ir tarybos nario įgaliojimai:

2.3.1. Tarybos įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti tarybos nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti tarybos nariai.

2.3.2. Išrinktos naujos tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės kadencijos tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią išrinkta nauja taryba susirenka į pirmąjį posėdį ir šios tarybos narys jame prisiekia.

2.3.3. Tarybos narys visas valstybės politiko ir savivaldybės bendruomenės atstovo teises įgyja tik po to, kai prisiekia Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka.

2.4. Tarybos narys turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

2.4.1. „Aš (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas Savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas";

2.4.2. „Aš (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas Savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus."

2.5. Tarybos nario priesaikos priėmimo tvarka:

2.5.1. tarybos nario (mero) priesaiką priima savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas savivaldybės rinkimų komisijos narys.

2.5.2. tarybos narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį – padėjęs ranką ant Konstitucijos skaito priesaiką;

2.5.3. baigęs skaityti priesaiką, tarybos narys pasirašo vardinį priesaikos lapą;

2.5.4. priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, taip pat atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad savivaldybės tarybos narys neprisiekė;

 

2.5.5. vardiniai priesaikos lapai perduodami priėmusiam priesaiką asmeniui, šis juos patikrina ir paskelbia tarybos narių, įgijusių visas tarybos nario teises ir pareigas, pavardes.

2.6. Tarybos narys turi prisiekti tame posėdyje, kuriame jis dalyvauja pirmą kartą po tarybos rinkimų. Tuo atveju, kai tarybos narys prisiekia ne pirmajame tarybos posėdyje, priesaiką priima Vyriausiosios rinkimų komisijos narys pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavedimą.

2.7. Tarybos narys, Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs, netenka savivaldybės tarybos nario mandato. Asmuo, priimantis priesaiką, apie tai praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai ir ši priima atitinkamą sprendimą. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Vyriausiajam administraciniam teismui.

2.8. Tarybos narys turi teisę gauti tarybos nario pažymėjimą. Šį pažymėjimą po tarybos nario priesaikos jam įteikia priesaiką priimantis asmuo.

2.9. Draudžiama tarybos narį persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę tarybos ar jos komitetų posėdžiuose. Už asmens įžeidimą ar šmeižtą, už asmens garbę ir orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą tarybos narys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Tarybos nario pareigas ir teises nustato konstitucija, vietos savivaldos ir kiti įstatymai, bei šis reglamentas.

2.10. Tarybos narys privalo:

2.10.1. dalyvauti tarybos posėdžiuose;

2.10.2. būti vieno (be kontrolės komiteto) komiteto nariu;

2.10.3. dalyvauti komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose;

2.10.4. šio reglamento 3.2.13. ir 3.2.14 punktuose nustatyta tvarka informuoti merą ir (ar) tarybos narius arba kitus asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu pareikštas nusišalinimas buvo priimtas, jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą;

2.10.5. nuolat bendrauti su rinkėjais ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti rinkėjams šio reglamento 15.2 punkte nustatyta tvarka.

2.11. Tarybos narys turi teisę:

2.11.1. Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas savivaldybės institucijose;

2.11.2. šio reglamento 10 skyriuje nustatyta tvarka siūlyti tarybai svarstyti klausimus, rengti tarybos sprendimų projektus; iš savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės valdomų įmonių gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją; dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais; raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl tarybos sprendimų projektų, dėl tarybos darbo tvarkos ir kt.; tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl vedimo tvarkos; kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus;

2.11.3. dalyvauti ir kalbėti komitetų ir komisijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti arba su jo elgesiu susiję klausimai;

2.11.4. jungtis į frakcijas šio reglamento 9 skyriaus nustatyta tvarka;

2.11.5. gauti iš savivaldybės administracijos vietą posėdžiui, techninę pagalbą ir priemones tarybos nario įgaliojimams vykdyti;

 

2.11.6. savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių padėjėjų, kurie tarybos nario prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Tarybos nario visuomeniniu padėjėju gali būti pilnametis asmuo, kuris nėra tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Tarybos nario visuomeniniu padėjėju negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat kuris įstatymų nustatyta tvarka yra uždraustos organizacijos narys. Tarybos nario visuomeninių padėjėjų skaičius negali viršyti savivaldybėje įsteigtų seniūnijų skaičiaus, o kai seniūnijos neįsteigtos, – negali viršyti trijų.

2.11.6.1. tarybos narys, nusprendęs turėti visuomeninių padėjėjų, tarybos ir mero sekretoriatui pateikia kiekvieno iš jų raštišką sutikimą, kuriame nurodomas padėjėjo vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys;

2.11.6.2. tarybos ir mero sekretoriatas gautus prašymus  perduoda merui, kuris apie tarybos nario padėjėjų atsiradimą tarybą informuoja artimiausiame tarybos posėdyje;

2.11.7. rengti raštus ant oficialaus tarybos nario blanko (šio reglamento priedas Nr.3).

2.12. Tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbo laiką atliekant tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas apskaičiuojamas pagal skelbiamą VMDU dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką. Faktiškai dirbtas laikas – tai laikas, praleistas tarybos, komitetų, komisijų posėdžiuose pagal protokoluose fiksuotą laiką. Atlyginimas (užmokestis) už  praėjusį mėnesį tarybos nariams pervedamas į jų nurodytas banko sąskaitas iki einamojo mėnesio 10 d. pagal tarybos narių darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuos tvarko tarybos sekretoriatas. Tarybos nariai iki einamojo mėnesio 3 d. pateikia informaciją (1 priedas) apie praėjusio mėnesio dalyvavimą tarybos, komitetų, komisijų posėdžiuose. Jeigu mero potvarkiu tarybos narys atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka jam komandiruotės išlaidas. Tarybos, komitetų, komisijų posėdžių laiku tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje.

2.13. Tarybos narys turi teisę atsisakyti šio reglamento 2.12. punkte nustatyto atlyginimo (užmokesčio), pateikdamas merui laisvos formos rašytinį prašymą dėl tarybos nario pareigų atlikimo neatlygintinai (tai yra visuomeniniais pagrindais). Tokį prašymą pateikusiam tarybos nariui šio reglamento 2.12. punkte nurodytas atlyginimas (užmokestis) neskaičiuojamas ir nemokamas, taip pat neskaičiuojami ir nemokami teisės aktų nustatyti privalomi mokesčiai, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

2.14. Tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį skiriama iki 0,75 minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydžio išmoka atsiskaitytinai, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Ši išmoka kiekvieną mėnesį  – iki 10 dienos – avansu pervedama visiems tarybos nariams į jų nurodytas banko sąskaitas. Nustatyto dydžio išmokų limitas sumuojamas kiekvieną ketvirtį. Per praėjusį ketvirtį nepanaudotos lėšos vėliau negali būti naudojamos. Išmokėta per praėjusį ketvirtį avanso suma, už kurią tarybos narys neatsiskaitė šio reglamento 2.14.1. punkte nustatyta tvarka, užskaitoma einamojo ketvirčio avansu.

2.14.1. Tarybos narys už išmokų panaudojimą atsiskaito savivaldybės administracijos centralizuotai buhalterijai už kiekvieną praėjusį mėnesį pateikdamas išmokų avanso apyskaitą (2 priedas) iki einamojo mėnesio 3 dienos. Kartu su išmokų avanso apyskaita savivaldybės administracijai pateikiami išlaidas patvirtinantys dokumentai, atitinkantys Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams;

2.14.2. Šio reglamento 2.14. punkto nustatytų lėšų prekės nepajamuojamos. Patirta išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, suma, pateisinta paslaugų ir prekių įsigijimo dokumentais, įskaitoma į faktines išlaidas;

 

2.14.3. Savivaldybės centralizuota buhalterija ir savivaldybės kontrolierius kontroliuoja ar tarybos nario gautos išmokos naudojamos pagal paskirtį. Jeigu nustatoma, kad tarybos narys išmokas panaudojo ne pagal šiame reglamente nurodytą paskirtį, savivaldybės administracija ne ginčo tvarka išskaičiuoja ne pagal paskirtį panaudotos išmokos dalį iš artimiausio mėnesio tarybos nariui mokėtinų išmokų.

2.14.4. Tarybos narys turi teisę atsisakyti šio reglamento 2.14. punkte nustatytos išmokos, pateikdamas merui laisvos formos rašytinį prašymą dėl atsisakymo gauti išmoką. Tokį prašymą pateikusiam tarybos nariui šio reglamento 2.14. punkte nurodyta išmoka neskaičiuojama ir nemokama.

2.15. Jeigu taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje, tarybos narių įgaliojimai laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi.

2.16. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, kai:

2.16.1. jis atsistatydina (pagal tarybos nario pareiškimą atsistatydinti). Šis pareiškimas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba patvirtintas notarine tvarka, arba pasirašytas mero, o jeigu tarybos narį iškėlė partija, – ir partijos (jos skyriaus) vadovo, arba tarybos nario asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;

2.16.2. jis, vadovaudamasis Savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo 91 straipsniu, atsistatydina, iki pradės eiti pareigas, nesuderinamas su tarybos nario pareigomis;

2.16.3. jis be pateisinamos priežasties praleidžia iš eilės 3 tarybos posėdžius (pagal tarybos Etikos komisijos teikimą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą);

2.16.4. teismas pripažįsta jį neveiksniu (pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą);

2.16.5. įsiteisėja teismo apkaltinamasis nuosprendis (pagal įsiteisėjusį teismo apkaltinamąjį nuosprendį);

2.16.6. jis išvyksta nuolat gyventi už savivaldybės, kurios tarybos nariu yra išrinktas, teritorijos ribų (pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis);

2.16.7. Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą, vadovaudamasi Savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo 90 straipsniu;

2.16.8. jis miršta (pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis);

2.16.9. teismas priima sprendimą dėl tarybos nario, ne Lietuvos Respublikos piliečio, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą);

2.16.10. jis pradeda eiti pareigas, nesuderinamas su tarybos nario pareigomis, ir šių pareigų neatsisako;

2.16.11. savivaldybės teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka Seimo sprendimu laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, išskyrus atvejus, kai laikinas tiesioginio valdymo įvedimas susijęs su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje;

2.16.12. tarybos sprendimu Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka;

2.16.13. jis išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu.

2.16.14. jis neįvykdė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 14 dalyje nustatyto reikalavimo nurodyti, kad yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis, ir po Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų nustatyta tvarka įrodoma, kad jis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.

2.17. Tarybos nario ar tarybos nario-mero įgaliojimų netekimas tarybos sprendimu:

2.17.1. Tarybos nario ar tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo tarybos sprendimu procedūrą taryba taiko tarybos nariams ar tarybos nariui – merui dėl Konstitucijai ir įstatymams prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant tarybos nario ar tarybos nario – mero pareigas, siekdama išspręsti tokių asmenų atsakomybės klausimą.

2.17.2. Teikti tarybai pradėti tarybos nario ar tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi teisę ne mažesnė kaip 1/3 tarybos narių grupė.

2.17.3. Teikimas pradėti tarybos nario ar tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą galimas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

2.17.3.1. jis sulaužė priesaiką;

2.17.3.2. jis nevykdo jam Vietos savivaldos įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų.

2.17.4. Teikimas pradėti tarybos nario ar tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi būti išdėstytas raštu ir pasirašytas visų ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių grupę sudarančių asmenų. Teikimas turi būti pateiktas tarybai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio reglamento 2.17.3.1. – 2.17.3.2. punktuose nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos.

2.17.5. Teikime pradėti tarybos nario ar tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą nurodomas konkretus asmuo, siūlymai pradėti procedūrą bent vienu iš šio reglamento 2.17.3.1. – 2.17.3.2. punktuose nustatytų pagrindų, šiuos siūlymus pagrindžiantys argumentai, įrodymai ir jų šaltiniai.

2.17.6. Gavusi teikimą pradėti tarybos nario ar tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą taryba kitame tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teikimo gavimo dienos, priima sprendimą sudaryti komisiją pateiktiems faktams ištirti ir nustato terminą, iki kada komisija turi pateikti išvadą. Komisija sudaroma iš visų frakcijų atstovų laikantis proporcingumo principo.

2.17.7. Taryba, apsvarsčiusi komisijos pateiktą išvadą, priima vieną iš sprendimų:

2.17.7.1. kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar tarybos narys ar tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė (prašyme nurodytų) jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų;

2.17.7.2. taikyti tarybos nario ar tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą nėra pagrindo.

2.17.8. Taryba, nusprendusi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašymą šiam teismui pateikia ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio reglamento 2.17.3.1. – 2.17.3.2. punktuose nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos ir paskiria tarybos narį (narius), kuris (kurie) atstovaus tarybai teisme nagrinėjant šį prašymą.

2.17.9. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia išvadą, kad tarybos narys ar tarybos narys – meras nesulaužė priesaikos ir (arba) tinkamai vykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus, tarybos nario ar tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūra nutraukiama.

2.17.10. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia išvadą, kad tarybos narys ar tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų, taryba 3/5 visų tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad tarybos narys ar tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų. Jeigu balsuojant Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnyje nustatyta tvarka nepriimamas sprendimas, kad tarybos narys ar tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų, laikoma, kad taryba nepritarė tarybos nario ar tarybos nario – mero įgaliojimų netekimui. Tarybos narys ar tarybos narys – meras gali toliau vykdyti savo įgaliojimus.

  1. TARYBOS POSĖDŽIAI, JŲ ORGANIZAVIMO IR DARBO TVARKA

3.1. PIRMASIS TARYBOS POSĖDIS

3.1.1. Pagrindinė tarybos veiklos forma yra tarybos posėdžiai.

3.1.2. Pirmąjį išrinktos naujos tarybos posėdį šaukia savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne anksčiau, kaip ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinės dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Konstitucijos 119 straipsniu.

3.1.3. Jeigu savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas išrinktos naujos tarybos pirmojo posėdžio nesušaukia iki šio reglamento 3.1.2. punkto nustatyto termino pabaigos, išrinktos naujos tarybos nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus šiam terminui. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja meras arba, jeigu jo nėra,– vyriausias pagal amžių tarybos narys.

3.1.4. Savivaldybės administracija atsakinga už patalpų, ryšio, vaizdo ir garso įrašymo priemonių ir kitų organizacinių-techninių klausimų išsprendimą, užtikrinant pasirengimą pirmajam ir kitiems tarybos posėdžiams.

3.1.5. Pirmajam ir kitiems išrinktos naujos tarybos posėdžiams, iki prisieks tarybos nariai, pirmininkauja savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas savivaldybės rinkimų komisijos narys. Po tarybos narių (mero) priesaikos priėmimo posėdžiui pirmininkauja meras arba, jeigu jo nėra, - vyriausias pagal amžių tarybos narys.

3.1.6. Pirmajame išrinktos naujos tarybos posėdyje:

3.1.6.1. prisiekia tarybos nariai; jeigu meras neišrinktas, renkamas laikinai mero pareigas einantis tarybos narys.

3.1.6.2. gali būti posėdžio pirmininkui įteikiami vieši pareiškimai dėl tarybos narių vienijimosi į frakcijas, dėl tarybos daugumos ir tarybos opozicijos sudarymo;

3.1.6.3. priimamas sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) atleidimo iš pareigų, nes baigėsi jo įgaliojimų laikas, ir mero, o jeigu meras neišrinktas, jo pareigas laikinai einančio savivaldybės tarybos nario siūlymu dėl pavedimo savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui ar kitam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui eiti savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas) naujai kadencijai;

3.1.6.4. gali būti skiriami mero pavaduotojas ir savivaldybės administracijos direktorius. Mero pavaduotojas ir savivaldybės administracijos direktorius negali būti skiriami, jeigu meras neišrinktas ar pirmajame posėdyje meras neprisiekė. Jeigu pirmajame posėdyje meras neprisiekė, taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Kitas posėdis turi įvykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio ir jam pirmininkauja savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas savivaldybės rinkimų komisijos narys. Jeigu ir šiame posėdyje meras neprisiekė arba prisiekė, bet dėl laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai negali eiti savo pareigų, mero pareigas laikinai eina tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma išrinktas tarybos narys.

3.1.7. Pirmojo tarybos posėdžio pirmininkas skelbia naujai išrinktų tarybos narių registraciją. Tarybos posėdis tęsiamas, jeigu užsiregistravo daugiau kaip pusė išrinktų tarybos narių. Jeigu tarybos posėdyje dalyvauja mažiau kaip pusė išrinktų tarybos narių, posėdžio pirmininkas paskelbia kito tarybos posėdžio datą. Kitas tarybos posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po neįvykusio tarybos posėdžio.

3.1.8. Taryba patvirtina tarybos posėdžio darbotvarkę, kurioje gali būti šio reglamento 3.1.6.3. – 3.1.6.4. punktuose numatyti klausimai.

3.1.9. Jeigu prieš pirmąjį tarybos posėdį užsiregistravo daugiau kaip pusė išrinktų tarybos narių, pirmojo tarybos posėdžio pirmininkas turi paskelbti, kad baigėsi ankstesnės kadencijos tarybos narių įgaliojimai.

3.1.10. Prisiekus merui, tarybos sprendimu pirmajame tarybos posėdyje gali būti skiriami mero pavaduotojas ir savivaldybės administracijos direktorius. Jie skiriami šio reglamento 3.1.11. – 3.1.20. punktuose nustatyta tvarka.

3.1.11. Meras supažindina tarybos narius su mero pavaduotojo ir savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo procedūra.

3.1.12. Mero pavaduotojas ir administracijos direktorius skiriami mero teikimu tarybos slaptu balsavimu. Laikoma, kad mero pavaduotojas ir administracijos direktorius paskirti, jeigu už jų kandidatūras balsavo visų tarybos narių dauguma. Administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu tarybos sprendimu tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Administracijos direktoriaus kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.

 

3.1.13. Mero siūlymu skiriama balsų laikina skaičiavimo komisija, į kurią kiekviena rinkimus į tarybą laimėjusi partija, visuomeninis rinkimų komitetas deleguoja po vieną tarybos narį. Laikinos balsų skaičiavimo komisijos nariai laikomi išrinktais, jeigu už jų kandidatūras balsavo tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių dauguma. Laikina balsų skaičiavimo komisija iš savo tarpo išsirenka komisijos pirmininką.

3.1.14. Meras pateikia tarybai tvirtinti tarybos sekretoriato parengtų slapto balsavimo biuletenių pavyzdžius. Visais atvejais slapto balsavimo biuletenis turi turėti antraštę, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai turi būti nurodyta, dėl ko balsuojama.

3.1.15. Mero siūlymu ir bendru tarybos pritarimu, kandidatai į mero pavaduotojo ir administracijos direktoriaus pozicijas gali prisistatyti bei šio reglamento 3.2.26.5-3.2.32 punktuose nustatyta tvarka, numatančia tarybos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo eigą, atsakyti į tarybos narių klausimus.

3.1.16. Meras tarybos nariams paskelbia slapto balsavimo vietą, eigą ir trukmę. Slaptam balsavimui turi būti skiriama pakankamos trukmės pertrauka. Slapto balsavimo vietoje turi būti balsadėžė ir paruošta vieta slaptam balsavimui. Slapto balsavimo eigą toje pačioje vietoje stebi visi laikinos balsų skaičiavimo komisijos nariai.

3.1.17. Pasibaigus slaptam balsavimui laikinos balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas tarybos narius supažindina su balsų skaičiavimo komisijos protokolu, kurio išvadose turi būti nustatytas išduotų balsavimo biuletenių skaičius, balsadėžėje rastų biuletenių skaičius, iš jų galiojančių ir negaliojančių biuletenių skaičius, balsų „už“ skaičius, balsų „prieš“ skaičius, balsavimo išvados. Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio, neužpildyti ar neantspauduoti balsavimo biuleteniai, taip pat balsavimo biuleteniai, kuriuose papildomai įrašytos pavardės arba teiginiai, taip pat tie biuleteniai, kuriuose paliktų pavardžių skaičius viršija renkamų asmenų skaičių arba paliktas daugiau kaip vienas pasirinkti duotas teiginys. Mero pavaduotojo ir administracijos direktoriaus rinkimams laikina balsų skaičiavimo komisija surašo atskirus protokolus.

3.1.18. Tarybos nariai atviru balsavimu balsuoja už laikinos balsų skaičiavimo komisijos protokolo patvirtinimą. Už atskirus laikinos balsų skaičiavimo komisijos protokolus balsuojama atskirai.

3.1.19. Jeigu slaptu balsavimu kandidatas į mero pavaduotojo poziciją nesulaukė visų tarybos narių daugumos balsų už, meras tą patį kandidatą į mero pavaduotojo poziciją gali siūlyti dar vieną kartą. Jeigu ir antrąjį kartą pasiūlytai tarybos nario kandidatūrai į mero pavaduotojo pareigas taryba nepritaria, meras turi siūlyti kitą kandidatą į mero pavaduotojo pareigas.

3.1.20. Šio reglamento 3.1.19. punkto nustatyti reikalavimai taikomi renkant ir administracijos direktorių.

3.1.21. Paskirto mero pavaduotojo įgaliojimai prasideda, kai taryba sprendimu patvirtina slapto balsavimo į mero pavaduotojo pareigas rezultatus, jei tarybos sprendime nenumatytas kitas terminas.

3.1.22. Taryba, mero siūlymu, gali nuspręsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Šiuo atveju mero pavaduotojas gauna tik šio reglamento 2.1.4. punkto nustatytas išmokas.

3.2. KITI TARYBOS POSĖDŽIAI

3.2.1. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma.

3.2.2. Per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos turi būti paskirti mero pavaduotojas ir savivaldybės administracijos direktorius, sudaryti tarybos komitetai ir paskirti šių komitetų pirmininkai, sudarytos Vietos savivaldos įstatyme nustatytos komisijos ir paskirti šių komisijų pirmininkai, sudaryta tarybos kolegija, jeigu nusprendžiama ją sudaryti. Jeigu mero pavaduotojo ir (ar) Kontrolės komiteto pirmininko, ir (ar) Vietos savivaldos įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų įgaliojimai nutrūksta ir (ar) savivaldybės administracijos direktorius atleidžiamas iš pareigų prieš terminą, per du mėnesius nuo jų įgaliojimų nutrūkimo ar atleidimo iš pareigų dienos taryba turi paskirti mero pavaduotoją ir (ar) savivaldybės administracijos direktorių, ir (ar) Kontrolės komiteto pirmininką, ir (ar) Vietos savivaldos įstatyme nustatytų komisijų pirmininkus.

Šiame reglamento punkte nustatytas terminas netaikomas administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimui, kuris į pareigas skiriamas administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu tarybos sprendimu politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Administracijos direktoriaus pavaduotojas į pareigas skiriamas vadovaujantis šio reglamento 3.1.11. – 3.1.20. punktais.

3.2.3. Tarybos posėdžius prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai šaukia meras, o kai jo nėra – mero pavaduotojas, o kai šio nėra – laikinai mero pareigas einantis tarybos narys.

3.2.4. Tarybos posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra (šio reglamento 7.15 punkte nustatytais atvejais), – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai mero pareigas einantis tarybos narys. Mero pavaduotojas pirmininkauja tarybos posėdžiui, kai priimant sprendimą meras negali dalyvauti.

3.2.5. Meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai einantis mero pareigas tarybos narys privalo sušaukti tarybos posėdį, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių pateikdami svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tarybos narių reikalavimo gavimo. Jeigu per nustatytą laiką meras ar jo pavaduotojas arba laikinai mero pareigas einantis tarybos narys tarybos posėdžio nesušaukia, jį gali šaukti ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių. Jeigu meras ar jo pavaduotojas arba laikinai mero pareigas einantis tarybos narys tarybos posėdyje nedalyvauja, posėdžiui pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus pasirašo tarybos paskirtas tarybos narys.

3.2.5.1. Jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino tarybos posėdžiai negali vykti tarybos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai, tarybos posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis (toliau – nuotolinis būdas). Nuotoliniu būdu vyksiančiame tarybos posėdyje svarstytini sprendimų projektai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir užtikrinant Vietos savivaldos įstatyme nustatytas tarybos nario teises. Nuotoliniu būdu priimant tarybos sprendimus, turi būti užtikrintas tarybos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas. Nuotoliniu būdu vykstančiame tarybos posėdyje sprendimai, dėl kurių Vietos savivaldos įstatymas nustato slaptą balsavimą, nepriimami.

3.2.6. Tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių šio reglamento 10 skyriuje nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Pateikti sprendimų projektai yra registruojami šio reglamento 10 skyriuje nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje.

3.2.7. Tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę. Jeigu meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia taryba šio reglamento 3.2.10. punkto nustatyta tvarka. Tarybos posėdžio darbotvarkė ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki tarybos posėdžio paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje.

3.2.7.1. Nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino metu, kai būtina neatidėliotinai spręsti savivaldybės funkcijoms užtikrinti būtinus klausimus ir sprendimo nepriėmimas ar delsimas jį priimti nedelsiant lemtų neigiamus padarinius savivaldybės bendruomenei ar atskiriems jos nariams, mero sprendimu tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti sudaroma ir paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje trumpesniais, negu nustatyta šio reglamento 3.2.7 punkte, terminais, o apie tarybos posėdžio laiką ir svarstyti parengtus ir šio reglamento 10 dalyje nustatyta tvarka įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais visais šiais atvejais gali būti pranešama per trumpesnį, negu šio reglamento 3.2.11. punkte, terminą, bet ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki tarybos posėdžio pradžios.

3.2.8. Tarybos posėdžio darbotvarkėje turi būti nurodyta: tarybos posėdžio numeris, data ir valanda, svarstomieji klausimai ir pranešėjai, klausimą svarstantys komitetai. Tarybos posėdžio darbotvarkę savo potvarkiu tvirtina meras, o kai jo nėra (šio reglamento 7.15 punkte nustatytais atvejais), – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai mero pareigas einantis tarybos narys.

3.2.9. Jeigu gaunami keli alternatyvūs tarybos sprendimo projektai tuo pačiu klausimu, jie į tarybos posėdžio darbotvarkę įrašomi vienu punktu ir nagrinėjami kartu.

3.2.10. Tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jeigu dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. Ši nuostata netaikoma siūlymams, susijusiems su norminio pobūdžio sprendimų projektų pateikimu, siūlymams, susijusiems su mero pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, Kontrolės komiteto ir Vietos savivaldos įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų kandidatūrų pateikimu, taip pat siūlymams, susijusiems su nepasitikėjimo meru, mero pavaduotoju, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju, Kontrolės komiteto ir Vietos savivaldos įstatyme nustatytų komisijų pirmininku pareiškimu. Ekstremaliųjų įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka.

3.2.11. Apie tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir reglamento 10 skyriuje nustatyta tvarka įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais meras, o kai jo nėra (reglamento 7.15 punkte nustatytais atvejais), – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai mero pareigas einantis tarybos narys arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios praneša visiems tarybos nariams, gyventojams ir seniūnaičiui, kai svarstomi klausimai yra susiję su jo atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene, taip pat seniūnui ir vietos gyventojų apklausos iniciatyvinės grupės atstovui (atstovams), kai svarstomi vietos gyventojų apklausos rezultatai ar klausimai dėl vietos gyventojų apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų). Informacija apie tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir šio reglamento 10 skyriuje nustatyta tvarka įregistruotus klausimus skelbiama vietinėje spaudoje ir internetiniame savivaldybės puslapyje. Tarybos nariams informacija papildomai teikiama elektroniniu paštu.

3.2.12. Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai (balsai laikomi pasiskirsčiusiais po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“ ir „susilaikiusių“ kartu sudėjus), lemia mero balsas. Jeigu meras posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas. Dėl tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, sprendžiamas mero įgaliojimų netekimo prieš terminą, mero nušalinimo klausimas, sprendžiamas nepasitikėjimo mero pavaduotoju, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju klausimas.

Kai skiriamas Kontrolės komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Etikos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, Etikos komisijos pirmininku, Antikorupcijos komisijos pirmininku klausimas, balsavimas yra atviras.

Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Kiekvieno tarybos nario balsavimo rezultatai turi būti saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.

3.2.13. Tarybos narys tarybos posėdyje prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris jam sukelia interesų konfliktą, privalo informuoti tarybą apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu taryba nusišalinimą priima, jokia forma nedalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Taryba gali motyvuotu sprendimu, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos patvirtintais kriterijais, pareikšto nusišalinimo nepriimti ir įpareigoti tarybos narį dalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Balsavimas dėl tarybos nario nusišalinimo nepriėmimo vyksta prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris tarybos nariui sukelia interesų konfliktą. Duomenys apie sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo kartu su svarstyto klausimo balsavimo rezultatais skelbiami savivaldybės interneto svetainėje ir per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos elektroninėmis priemonėmis pateikiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatyta tvarka.

3.2.14. Tarybai priėmus tarybos nario nusišalinimą, tarybos narys išima iš elektroninės balsavimo sistemos įrenginio asmeninę balsavimo kortelę bei išeina iš tarybos salės, į kurią grįžta tik pasibaigus balsavimui dėl klausimo, kuris jam sukėlė interesų konfliktą.

3.2.15. Tarybos posėdžiai yra atviri. Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje kalbėti kviestiems asmenims. Jeigu tarybos posėdyje svarstomas klausimas yra susijęs su kitais posėdyje dalyvaujančiais asmenimis, jiems leidžiama užduoti klausimus pranešėjams ir kalbėti šio reglamento 3.2.26.13-3.2.26.14 punktuose nustatyta tvarka. Visi tarybos posėdžiai (taip pat ir vykstantys nuotoliniu būdu) transliuojami savivaldybės interneto svetainėje.

3.2.16. Kai posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, taryba gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje.

3.2.17. Tarybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus ir tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras, jo pavaduotojas ar kitas tarybos narys. Tarybos posėdžių protokolus turi pasirašyti ir tarybos sekretorius, o jeigu jo nėra, - mero paskirtas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas arba savivaldybės administracijos direktoriaus (kai yra gautas mero pritarimas) paskirtas valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis savivaldybės administracijoje pagal darbo sutartį. Protokolai paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po savivaldybės tarybos posėdžio.

3.2.18. Tarybos posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas. Svarstant valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančią, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) reikalavimų, susijusią informaciją ir (ar) teisės aktų, kuriuose yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusios informacijos, projektus, posėdžių garso ir vaizdo įrašai nedaromi. Savivaldybės tarybos posėdžių garso ir vaizdo įrašai yra vieši ir Reglamento (ES) 2016/679 ir Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugomi informacinėse laikmenose, ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.

3.2.19. Kiekvieno tarybos posėdžio pradžioje tarybos sekretoriato darbuotojai pasirašytinai registruoja posėdyje dalyvaujančius tarybos narius. Jeigu tarybos narys negali atvykti į tarybos posėdį, apie tai jis turi pranešti tarybos sekretoriato darbuotojams iki tarybos posėdžio dienos, nurodydamas pateisinamą priežastį.

3.2.20. Tarybos posėdžiuose dalyvauja savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius ir jo pavaduotojas, su svarstomais klausimais susijusių savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių vadovai arba juos pavaduojantys savivaldybės administracijos darbuotojai, kiti administracijos darbuotojai, seniūnijų seniūnai arba įgalioti atstovai, su svarstomais klausimais susijusių savivaldybės įmonių ir įstaigų viešųjų įstaigų, kurių steigėja yra savivaldybė vadovai arba jų atstovai, bendruomenių ar bendrijų atstovai, jeigu svarstomi klausimai yra susiję su gyvenamosios vietovės bendruomene. Į tarybos posėdį gali būti kviečiami savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovai arba jų atstovai, seniūnaičiai bei kiti asmenys.

3.2.21. Apie tarybos posėdžius raštu turi būti informuojamas Vyriausybės atstovas, tarybos sekretoriatui pateikiant jam tarybos posėdžio darbotvarkę ir medžiagą.

3.2.22. Tarybos posėdžio pirmininkas:

3.2.22.1. skelbia tarybos posėdžio pradžią ir pabaigą;

3.2.22.2. vadovauja klausimų svarstymo eigai;

3.2.22.3. esant reikalui, gali paskelbti tarybos posėdžio darbotvarkėje nenumatytą tarybos posėdžio pertrauką iki 5 minučių, jei to prašo frakcija;

3.2.22.4. po 1,5 valandos nuo tarybos posėdžio pradžios skelbia 15 minučių (atsižvelgiant į posėdžio aplinkybes – ilgesnę nei 15 minučių, bet ne ilgesnę nei 30 minučių) pertrauką. Po pertraukos posėdį tęsia 1,5 valandos, po to vėl skelbia 15 minučių (atsižvelgiant į posėdžio aplinkybes – ilgesnę nei 15 minučių, bet ne ilgesnę nei 30 minučių) pertrauką;

3.2.22.5. praėjus 6 valandoms nuo posėdžio pradžios ir nebaigus svarstyti darbotvarkės klausimus, skelbia apie tarybos posėdžio perkėlimą į kitą dieną, informuodamas apie tęsiamo tarybos posėdžio pradžios laiką;

3.2.22.6. užtikrina, kad tarybos posėdis truktų ne ilgiau nei dvi dienas;

3.2.22.7. tikrina, ar tarybos posėdyje dalyvauja tarybos narių dauguma: prieš posėdžio pradžią ir po pertraukų;

3.2.22.8. prižiūri, kad tarybos posėdyje būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų;

3.2.22.9. suteikia žodį darbotvarkės klausimus tarybai svarstyti pristatantiems asmenims, tarybos nariams, savivaldybės kontrolieriui, savivaldybės administracijos direktoriui ir (arba) jo pavaduotojui, tarybos komitetų ir komisijų pirmininkams ar jų įgaliotiems atstovams, kitiems kviestiems asmenims, Vyriausybės atstovui ir, jeigu taryba neprieštarauja, kitiems tarybos posėdyje dalyvaujantiems asmenims;

3.2.22.10. stebi pasisakymų trukmę, ir jeigu ji viršijama, įspėja pasisakantį asmenį, o po antrojo įspėjimo gali jį nutraukti. Įvertinęs pasisakymo svarbą, jeigu taryba neprieštarauja, pasisakymo laiką gali pratęsti;

3.2.22.11. remdamasis svarstymų ir pasisakymų rezultatais, formuluoja klausimus balsavimui, nustato balsavimo tvarką, tarybos posėdžio metu tarybos nario išreikštą nusišalinimą nuo svarstomo klausimo teikia svarstyti ir priimti tarybai, skelbia balsavimo pradžią ir pagal balsų skaičiavimo komisijos ar elektroninės sistemos pateiktus duomenis skelbia balsavimo rezultatus;

3.2.22.12. pareiškia tarybos nariams pastabas, jeigu jie nesilaiko šio reglamento reikalavimų, triukšmauja salėje, įžeidinėja tarybos narius, kitus asmenis ar kitaip trukdo tarybos darbui, gali teikti pasiūlymus dėl įspėjimo tarybos nariui įrašymo į tarybos posėdžio protokolą ar tarybos nario elgesio apsvarstymo Etikos komisijoje;

3.2.22.13. priima sprendimą pašalinti iš tarybos posėdžių salės asmenis, jeigu šie trukdo tarybos posėdžiui.

3.2.23. Tarybos posėdžiai vedami lietuvių kalba.

3.2.24. Tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl tarybos sprendimų projektams rengti steigiamas savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatas (toliau – sekretoriatas). Sekretoriato finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Taryba nustato atskirą sekretoriato išlaidų sąmatą. Sekretoriatas gali būti sudaromas iš mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Jeigu sekretoriatas nesudaromas, savo įgaliojimų laikui meras gali turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju negali būti tos savivaldybės tarybos narys.

3.2.25. Tarybos posėdžiuose, tarybos komitetų ir komisijų posėdžiuose sekretoriauja tarybos ir mero sekretoriato darbuotojai. Šie darbuotojai yra atsakingi už posėdžių protokolų rašymą, jų kokybę, autentiškumą, protokolų skelbimą ir saugojimą.

3.2.26. Tarybos posėdžio eiga:

3.2.26.1. Jeigu tarybos posėdyje dalyvauja tarybos narių dauguma, tarybos posėdžio pirmininkas skelbia tarybos posėdį pradėtu.

3.2.26.2. Tarybos posėdžio pirmininkui paskelbus tarybos posėdžio pradžią, tarybos nariai balsuodami patvirtina posėdžio darbotvarkę.

3.2.26.3. Tarybos pirmininkas, taip pat bet kuris tarybos narys vadovaudamasis Vietos savivaldos 13 straipsnio 7 dalies nuostatomis, atsižvelgdamas į tarybos komiteto ar komitetų, komisijos ar komisijų, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymus, gali pasiūlyti papildyti posėdžio darbotvarkę ar išbraukti vieną ar kelis klausimus.

3.2.26.4. Jeigu tarybos pirmininkas, taip pat bet kuris tarybos narys vadovaudamasis Vietos savivaldos 13 straipsnio 7 dalies nuostatomis, atsižvelgdamas į tarybos komiteto ar komitetų, komisijos ar komisijų, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymus, siūlo pakeisti tarybos posėdžio darbotvarkę, tokiu atveju taryba balsuoja atskirai dėl kiekvieno pasiūlymo dėl keičiamos posėdžio darbotvarkės.

3.2.26.5. Po tarybos balsavimo(-ų) dėl tarybos posėdžio darbotvarkės pakeitimo(-ų), tarybos pirmininkas, laikydamasis šio reglamento 3.2.26.2. punkto reikalavimų turi skelbti balsavimą, kuriuo tvirtinama visa tarybos posėdžio darbotvarkė.

3.2.26.6. Į patvirtintą tarybos posėdžio darbotvarkę įrašytus klausimus tarybos posėdyje pristato klausimo rengėjas arba kitas darbotvarkėje numatytas asmuo. Pranešėjais svarstomuoju klausimu gali būti ir keli asmenys, priklausomai nuo klausimo apimties ir sudėtingumo. Pranešimo pristatymo trukmė nurodoma darbotvarkėje. Jeigu vėliau pristatomas alternatyvus sprendimo projektas – jo pristatymo trukmė turi būti analogiška.

3.2.26.7. Po klausimo pristatymo pranešėjas atsako į tarybos narių klausimus (iki 15 minučių). Vienas tarybos narys dėl vieno svarstomo tarybos posėdžio darbotvarkės klausimo gali paklausti pranešėjo ne daugiau kaip 2 kartus.

3.2.26.8. Jeigu svarstomuoju klausimu yra keli pranešėjai, tarybos nariai gali užduoti klausimus ir kitiems pranešėjams, pagal šio reglamento 3.2.26.7. punkto tvarką.

3.2.26.9. Pranešėjui ar pranešėjams atsakius į tarybos narių klausimus, išvadą dėl pateikto tarybos sprendimo projekto gali pateikti (trukmė iki 2 minučių) kuruojamos srities komiteto pirmininkas arba jo įgaliotas kitas komiteto narys.

3.2.26.10. Toliau posėdžio pirmininkas svarstomu klausimu skelbia laiką pasisakymams.

3.2.26.11. Kiekvienam tarybos nariui suteikiamas maksimalus 3 minučių laiko limitas pasisakymui kiekvienu tarybos posėdžio darbotvarkės klausimu.

3.2.26.12. Tarybos posėdyje kiekvienu svarstomu klausimu turi teisę pasisakyti Vyriausybės atstovas arba jo įgaliotas Vyriausybės atstovo tarnybos valstybės tarnautojas. Jeigu tam yra pagrindas, Vyriausybės atstovas tarybos narius informuoja, kad svarstomas tarybos sprendimo projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų.

3.2.26.13. Jeigu tarybos posėdyje svarstomas klausimas yra susijęs su kitais posėdyje dalyvaujančiais asmenimis, posėdžio pirmininkas jiems leidžia užduoti klausimus pasibaigus tarybos narių klausimams bei posėdžio pirmininkas jiems leidžia pasisakyti pasibaigus tarybos narių pasisakymams.

3.2.26.14. Jeigu tarybos posėdyje darbotvarkėje svarstomais klausimais nori pasisakyti ne tarybos nariai ir ne darbotvarkėje numatyti pranešėjai, tokie asmenys likus ne mažiau kaip 4 valandoms iki tarybos posėdžio pradžios registruojami tarybos sekretoriate. Tarybai pritarus šie asmenys pasisako prieš posėdžio pirmininkui skelbiant balsavimą dėl darbotvarkės klausimo.

3.2.26.15. Tarybos nariai, kurie buvo pasiruošę kalbėti, bet jiems nebuvo suteiktas žodis, pastabas ir pasiūlymus svarstomais tarybos posėdžio darbotvarkės klausimais gali pateikti raštu tarybos posėdžio pirmininkui. Šios pastabos ir pasiūlymai pridedami prie tarybos posėdžio protokolo.

3.2.26.16. Pasibaigus pasisakymams, pranešėjai turi teisę tarti baigiamąjį žodį (iki 3 minučių).

3.2.26.17. Baigus pasisakymus dėl kiekvieno svarstomo tarybos posėdžio darbotvarkės klausimo balsavimu yra priimamas tarybos sprendimas. Balsavimo pradžią skelbia tarybos posėdžio pirmininkas. Balsuojant replikos ir pastabos dėl balsavimo motyvų neleidžiamos.

3.2.26.18. Tarybos sprendimai gali būti tokie: pritarti pateiktam tarybos sprendimo projektui, nepritarti tarybos sprendimo projektui.

3.2.26.19. Posėdžio pirmininkas iš pradžių pagal darbotvarkę leidžia pasisakyti pirminį sprendimo projektą pristatančiam pranešėjui, kuris vėliau atsako į tarybos narių klausimus, išklauso pasisakymus, pagal šio reglamento 3.2.26.7. ir 3.2.26.11. punktuose nustatytus klausimų ir laiko limitus.

3.2.26.20. Vėliau turi pasisakyti alternatyvaus sprendimo projekto (jeigu toks buvo pateiktas tarybai svarstyti) pranešėjas. Jo pasisakymui skiriama tiek pat laiko, kaip ir pirminiam pranešėjui. Baigęs pasisakymą, antrasis pranešėjas vėliau atsako į tarybos narių klausimus, išklauso pasisakymus, pagal šio reglamento 3.2.26.7. ir 3.2.26.11. punktuose nustatytus klausimų ir laiko limitus.

3.2.26.21. Jeigu alternatyviam sprendimo projektui nereikia atskiro pranešėjo, abu sprendimo variantus tarybai pristato tas pats pranešėjas.

3.2.26.22. Posėdžio pirmininkas alternatyvius sprendimo projektus tarybos narių balsavimui pateikia pagal jų pateikimo svarstyti eilės tvarką.

3.2.26.23. Jeigu taryba pritaria pirmajam pateiktam sprendimo projekto variantui, už antrąjį – alternatyvų – nebalsuojama. Jeigu taryba pirmam variantui nepritaria, balsuojama už antrąjį variantą.

3.2.26.24. Jeigu į posėdžio darbotvarkę įtrauktas sprendimo projekto variantas, papildantis ar pataisantis pradinį sprendimo projekto variantą, tokiu atveju posėdžio pirmininkas pasiūlo balsuoti už papildantį ar pataisantį sprendimo projekto variantą.

3.2.26.25. Jeigu svarstant į posėdžio darbotvarkę įtraukto sprendimo projekto variantą išsakomas tarybos frakcijos, tarybos daugumos, grupės ar tarybos opozicijos narių pasiūlymas sprendimo projektą koreguoti jį pataisant (papildant arba išbraukiant atitinkamus sprendimo projekto punktus), balsavimo eiga vykdoma tokia pat tvarka, kaip tai nustatyta šio reglamento 3.2.26.23. punkte.

3.2.26.26. Jeigu svarstant į posėdžio darbotvarkę įtraukto sprendimo projekto variantą išsakomas tarybos frakcijos, tarybos daugumos, grupės ar tarybos opozicijos narių pasiūlymas balsuoti už kiekvieną sprendimo projekto punktą atskirai, tokiu atveju tarybai pritarus šiam pasiūlymui, taryba balsuoja už kiekvieną sprendimo projekto punktą atskirai.

3.2.27. Tarybos sprendimai priimami atviru arba slaptu balsavimu.

3.2.28. Atvirai balsuojama naudojant elektroninę balsavimo sistemą. Balsavimo rezultatai ir balsavusių tarybos narių pavardės parodomi tam skirtuose ekranuose tarybos posėdžio salėje po kiekvieno balsavimo.

3.2.29. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario atvirą balsavimą yra vieši. Tarybos narių balsavimo rezultatai yra saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto tinklalapyje.

3.2.30. Jeigu elektroninė balsavimo sistema sutrinka arba sugenda, tarybos nariai balsuoja rankos pakėlimu. Šiuo atveju balsus skaičiuoja komisija, sudaryta laikantis šio reglamento 3.1.13. punkto reikalavimo.

3.2.31. Slapto balsavimo procedūros eiga yra numatyta šio reglamento 3.1.13.-3.1.14., 3.1.16.-3.1.18. punktuose.

3.3.32. Jei nagrinėtu klausimu tarybos posėdyje buvo balsuojama, bet tarybos sprendimas nebuvo priimtas, pakartotinai šis klausimas gali būti svarstomas tik kitame tarybos posėdyje.

3.2.33. Tarybos posėdyje gali būti pateikiama informacija. Informacijos pateikimo trukmė nurodyta darbotvarkėje. Informaciją tarybos posėdyje pateikia informacijos ruošėjas. Vėliau informacijos pateikėjas atsako į tarybos narių klausimus (iki 10 minučių). Vienas tarybos narys dėl vienos tarybos posėdyje pateiktos informacijos gali paklausti pranešėjo ne daugiau kaip 2 kartus. Tarybos nariams pasisakyti dėl pateiktos informacijos galima šio reglamento 3.2.26.11. punkte nustatyta tvarka.

3.2.34. Posėdžio pabaigoje posėdžio pirmininkas skelbia laiką pastaboms ir pasisakymams dėl posėdžio vedimo tvarkos. Šiais klausimais pasisako tarybos nariai bei posėdžio pirmininkas. Šiems pasisakymams skiriama ne daugiau kaip 10 minučių, jie fiksuojami tarybos posėdžio protokole.

3.2.35. Posėdžio pirmininkas suteikia žodį tarybos frakcijų, tarybos daugumos, grupės ar tarybos opozicijos vardu ne dėl posėdyje svarstytų klausimų norintiems pasisakyti tarybos frakcijų, tarybos daugumos, grupės ar tarybos opozicijos atstovams. Šie pasisakymai ar rašytiniai pareiškimai fiksuojami tarybos posėdžio protokole.

3.2.36. Išklausius šio reglamento 3.2.35. punkte numatytus pranešėjus posėdžio pirmininkas skelbia posėdžio pabaigą. Tarybos nariai tarybos sekretoriato darbuotojui grąžina elektroninio balsavimo korteles.

  1. MERO PAVADUOTOJO, MERO ĮGALIOJIMŲ NETEKIMAS PRIEŠ TERMINĄ

4.1. Mero pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų tarybos narių dauguma:

4.1.1. Vyriausybės arba Valstybės kontrolės siūlymu už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, dėl kurių padaryta esminės žalos valstybės ar savivaldybės interesams ir nuosavybei;

4.1.2. kai dėl laikinojo nedarbingumo nedirba daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių;

4.1.3. kai pateikia atsistatydinimo prašymą.

4.2. Mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų tarybos narių motyvuotai pareiškia nepasitikėjimą juo, taryba priima sprendimą atleisti mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą slaptai balsuoja ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių. Jeigu sprendimas atleisti mero pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų.

4.3. Mero pavaduotojas mero siūlymu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu už sprendimą atleisti mero pavaduotoją slaptu balsavimu balsuoja visų tarybos narių dauguma. Klausimą dėl mero pavaduotojo įgaliojimų netekimo kartu su įregistruotu sprendimo projektu meras Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka privalo įtraukti į artimiausio tarybos posėdžio darbotvarkę.

4.4. Mero pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, jeigu jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės arba tarybos nario mandato.

4.5. Meras prieš terminą netenka savo įgaliojimų ir tarybos nario mandato tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų tarybos narių dauguma, kai meras dėl laikinojo nedarbingumo neina pareigų daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių.

4.6. Meras netenka savo įgaliojimų ir tarybos nario mandato, jeigu jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.

4.7. Meras visų tarybos narių balsų dauguma gali būti nušalinamas nuo pareigų, jeigu jam pareiškiami oficialūs įtarimai padarius nusikaltimą. Nušalinimas galioja iki teismo nuosprendžio, nutarties ar sprendimo, kuriuo baigiama byla, įsiteisėjimo arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Nušalinimo laikotarpiu jis netenka visų merui suteiktų įgaliojimų. Nušalinimo laikotarpiu mero pareigas laikinai eina mero pavaduotojas, o jeigu jo nėra, – kitas tarybos paskirtas tarybos narys.

4.8. Pasibaigus tarybos įgaliojimams, baigiasi ir mero, ir mero pavaduotojo įgaliojimai.

4.9. Mero pavaduotojo įgaliojimų netekimo prieš terminą klausimas (šio reglamento 4.1.-4.3. punktuose nustatytais atvejais) turi būti svarstomas artimiausiame tarybos posėdyje.

4.10. Mero įgaliojimų ir tarybos nario mandato netekimo prieš terminą klausimas (šio reglamento 4.5. ir 4.7. punktuose nustatytais atvejais) turi būti svarstomas tarybos posėdyje. Posėdžio kvietimo klausimas atsižvelgiant į esamas aplinkybes priimamas laikantis šio reglamento 3.2.5. arba 7.16. punkte nustatytos tvarkos.

  1. TARYBOS KOMPETENCIJA

5.1. Taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai tarybos posėdžiuose. Tarybos posėdžiams klausimus rengia tarybos komitetai ir komisijos savo posėdžiuose, tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose, tarybos nariai, savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, savivaldybės meras ir savivaldybės administracijos direktorius. Taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.

5.2. Tarybos kompetencija nustatyta Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

5.3. Jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų, priklauso tarybai.

5.4. Meras gali siūlyti tarybai priimti sprendimą pavesti paprastosios tarybos kompetencijos konkrečius įgaliojimus vykdyti savivaldybės administracijos direktoriui arba savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui. Jeigu savivaldybės vykdomoji institucija negali (dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto) įvykdyti jai perduotus paprastosios tarybos kompetencijos konkrečius įgaliojimus, šiuos įgaliojimus vykdo taryba.

5.5. Mero teikimu taryba savo sprendimu deleguoja tarybos narius į įstatymų nustatytas regionines tarybas, komisijas ir suteikia jiems įgaliojimus, tais atvejais, kai to reikalauja atitinkami teisės aktai.

  1. TARYBOS KOLEGIJA

6.1. Taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių gali sudaryti tarybos kolegiją. Kolegija yra tarybos patariamasis organas.

6.2. Kolegija:

6.2.1. analizuoja savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų padalinių veiklą, teikia siūlymus tarybai dėl šių padalinių veiklos gerinimo ir jų vadovų išklausymo;

6.2.2. svarsto ir teikia siūlymus dėl savivaldybės strateginio planavimo dokumentų rengimo;

6.2.3. numato tarybos narių mokymo prioritetus (kiekvienais metais);

6.2.4. svarsto klausimus dėl tarybos ir mero sekretoriato sudarymo arba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo (jeigu sekretoriatas nesudaromas) valstybės tarnautojų pareigybių steigimo ir jų skaičiaus nustatymo.

6.3. Kolegijos nariais yra meras ir mero pavaduotojas bei po vieną tarybos narį nuo esamų frakcijų.

6.4. Pagrindinė kolegijos veiklos forma – pasitarimai. Kolegijos pirmininku yra meras, pavaduotoju – didžiausios narių skaičiumi tarybos frakcijos atstovas. Pasitarimus prireikus spręsti šio reglamento 6.2.1-6.2.4 punktuose nustatytus įgaliojimus šaukia kolegijos pirmininkas. Priimti sprendimai protokoluojami ir pateikiami tarybai posėdyje informacijos forma.

  1. MERO, MERO PAVADUOTOJO ĮGALIOJIMAI

7.1. Meras yra atskaitingas tarybai ir bendruomenei už savo ir savivaldybės veiklą.

7.2. Meras:

7.2.1. planuoja tarybos veiklą, nustato ir sudaro tarybos posėdžių darbotvarkes ir teikia tarybos sprendimų projektus, šaukia tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus;

7.2.2. atstovauja pats arba leisdamas teisės aktus – potvarkius, įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;

7.2.3. atstovauja savivaldybei regiono plėtros taryboje ir turi sprendžiamojo balso teisę sudarant ir įgyvendinant regiono plėtros programą;

7.2.4. leisdamas teisės aktus – potvarkius teikia tarybai mero pavaduotojo, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu), tarybos Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojo, Vietos savivaldos įstatyme nustatytais atvejais Kontrolės komiteto pirmininko ir Vietos savivaldos įstatyme nustatytų savivaldybės tarybos komisijų pirmininkų kandidatūras, taip pat gali siūlyti atleisti juos iš pareigų, siūlyti skirti nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui;

7.2.5. nustato mero pavaduotojo veiklos sritis;

7.2.6. teikia tarybai siūlymą dėl tarybos kolegijos sudarymo;

7.2.7. teikia tarybai siūlymus dėl sekretoriato sudarymo ir jo pareigybių skaičiaus nustatymo arba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo (jeigu sekretoriatas nesudaromas);

7.2.8. vadovauja sekretoriato darbui (jeigu jis sudaromas), tvirtina sekretoriato nuostatus, Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų sekretoriato darbuotojus, mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus;

7.2.9. teikia komitetams, išskyrus Kontrolės komitetą, komitetų pirmininkų ir pavaduotojų kandidatūras;

7.2.10. šio reglamento 10 skyriuje nustatyta tvarka gali siūlyti tarybai pavesti savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai atlikti veiklos plane nenumatytą savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų ar savivaldybės valdomų įmonių finansinį ir veiklos auditą, priima savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoja šių ataskaitų ir išvadų svarstymą tarybos komitetų ir tarybos posėdžiuose;

7.2.11. kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir tarybos sprendimus;

7.2.12. gavęs tarybos pritarimą, sudaro savivaldybės bendradarbiavimo su valstybės institucijomis, kitomis savivaldybėmis ar užsienio institucijomis sutartis;

7.2.13. kontroliuoja pasirengimą vietos gyventojų apklausai;

7.2.14. pagal tarybos nustatytą tvarką reprezentacijos reikmėms naudoja mero fondo lėšas ir už jas atsiskaito.

7.2.15. tvirtina gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu;

7.2.16. priima į pareigas ir atleidžia iš jų biudžetinių įstaigų, išskyrus seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; Vietos savivaldos įstatymo nustatytais atvejais, kai meras negali eiti pareigų, šias funkcijas įgyvendina mero pavaduotojas ar mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys;

7.2.17. priima į pareigas ir atleidžia iš jų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovus; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; Vietos savivaldos įstatymo nustatytais atvejais, kai meras negali eiti pareigų, šias funkcijas įgyvendina mero pavaduotojas ar mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys;

7.2.18. atkuria savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teises religinėms bendrijoms ir bendruomenėms;

7.2.19. išduoda leidimus naudoti žūklės plotus vandens telkiniuose, tvirtina žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos žuvininkystės vandens telkiniuose priemonių planus teisės aktų nustatyta tvarka;

7.2.20. keičia pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka;

7.2.21. suteikia patalpas Seimo nariams pagal Lietuvos Respublikos Seimo statutą;

7.2.22. skelbia vietos gyventojų apklausą.

7.2.23. suteikia savivaldybės administracijos direktoriui, kai savivaldybės administracijos direktoriaus nėra, – jo pavaduotojui, savivaldybės kontrolieriui, kai savivaldybės kontrolieriaus nėra, – jo pavaduotojui atostogas, siunčia administracijos direktorių, kai savivaldybės administracijos direktoriaus nėra, – jo pavaduotoją, savivaldybės kontrolierių, kai savivaldybės kontrolieriaus nėra, – jo pavaduotoją į komandiruotes.

7.3. Meras rūpinasi, kad:

7.3.1. savivaldybei būtų tinkamai atstovaujama Regionų plėtros taryboje ir šios tarybos priimti sprendimai būtų tinkamai įgyvendinami savivaldybėje;

7.3.2. laiku ir tinkamai būtų rengiami savivaldybės strateginio planavimo dokumentai, užtikrinama šių dokumentų ir juose numatytų pasiekti rezultatų įgyvendinimo kontrolė;

7.3.3. būtų sudarytos tinkamos prielaidos ir galimybės gyvenamųjų vietovių bendruomenės narius įtraukti į vietos reikalų tvarkymą;

7.3.4. būtų užtikrinamas tarybos narių tolygus bendravimas su visais savivaldybės rinkėjais (visoje savivaldybės teritorijoje);

7.3.5. būtų tobulinamas tarybos sprendimų priėmimas ir tarybos komitetų veikla;

7.3.6. būtų deramai atstovaujama savivaldybės interesams bendradarbiaujant ir sprendžiant klausimus su valstybės valdžios ir valstybinio administravimo subjektais, teisėsaugos institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, užsienio valstybių savivaldybėmis.

7.4. Mero sprendimai įforminami potvarkiais.

7.5. Meras savo kompetencijos klausimais gali sudaryti darbo grupes iš tarybos narių šių sutikimu, savivaldybės administracijos direktoriaus deleguotų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kitų savivaldybės teritorijoje veikiančių asmenų ir visuomenės atstovų.

7.6. Meras potvarkiu gali pavesti tarybos nariui ar tarybos narių grupei, jų sutikimu vykdyti specifines, nenuolatinio pobūdžio užduotis. Savivaldybės administracija aptarnauja tarybos narį ar tarybos narių grupę, vykdančius specifines, nenuolatinio pobūdžio užduotis.

7.7. Meras savo įgaliojimų laikotarpiui gali turėti visuomeninių konsultantų, kurie mero prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Mero visuomeniniu konsultantu gali būti pilnametis asmuo. Mero visuomeniniu konsultantu negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat esantis įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos nariu.

7.8. Meras negali būti tarybos sudaromų komitetų nariu.

7.9. Meras šio reglamento 15.1. punkto nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito tarybai ir bendruomenei už savo veiklą, taip pat rengia ir pateikia savivaldybės bendruomenei savivaldybės veiklos ataskaitą.

7.10. Atostogų suteikimą merui ir mero pavaduotojui taryba įgalioja spręsti merą. Atostogos merui ir mero pavaduotojui suteikiamos mero potvarkiu, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 15 dalies nuostatomis.

7.11. Merui ir mero pavaduotojui meras negali suteikti atostogų tuo pačiu metu.

7.12. Atostogų metu meras ir mero pavaduotojas neatlieka mero ar mero pavaduotojo pareigų, tačiau gali atlikti tarybos nario pareigas.

7.13. Mero pavaduotojas į komandiruotes siunčiamas mero potvarkiais. Apie mero pavaduotojo komandiruotę jai pasibaigus trumpa ataskaita yra paskelbiama savivaldybės internetiniame puslapyje.

7.14. Meras į komandiruotes siunčiamas mero potvarkiais. Apie mero komandiruotę jai pasibaigus trumpa ataskaita yra paskelbiama savivaldybės internetiniame puslapyje.

7.15. Mero pavaduotojas atlieka mero nustatytas funkcijas ir pavedimus. Meras mero pavaduotojo funkcijas nustato mero pavaduotojo kadencijos laikotarpiui ir gali jas keisti. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas ar laikinai mero pareigas einantis tarybos narys atlieka visas mero pareigas, išskyrus šio reglamento 7.2.4.-7.2.8., 7.2.15., 7.2.18, 7.2.19. ir 7.2.22. punktuose nustatytus įgaliojimus. Tokiu atveju šio reglamento 7.2.15., 7.2.18, 7.2.19. ir 7.2.22 punktuose nustatytus mero įgaliojimus atlieka taryba. Mero veikla nustatoma šio reglamento 7.2.1.-7.2.23. ir 7.3.1.-7.3.6. punktuose; mero pavadavimo procedūra nustatyta šio reglamento 7.15.-7.16. punktuose.

7.16. Ypatingomis aplinkybėmis, kai nei meras, nei mero pavaduotojas negali eiti savo pareigų dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių, tarybos posėdžius šaukia ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių. Tokiu atveju posėdžiams pirmininkauja ir visus posėdžiuose priimtus dokumentus pasirašo tarybos išrinktas tarybos narys, laikinai (iki ypatingų aplinkybių pasibaigimo) vykdantis mero pareigas.

7.17. Atstovavimo Lietuvoje ir užsienyje išlaidoms finansuoti skirto mero fondo dydis nustatomas nedidinant bendrų savivaldybės reprezentacijai skirtų lėšų ir priklauso nuo savivaldybės tarybos narių skaičiaus. Šiuo reglamentu nustatoma iki vieno Lietuvos statistikos departamento paskutiniojo paskelbto Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma.

7.18. Jeigu įstatymų nustatyta tvarka meras neišrinktas arba išrinktas meras laikinai nušalintas nuo pareigų Vietos savivaldos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, mero pareigas laikinai einančiam tarybos nariui mokamas mero darbo užmokestis.

7.19. Kai Vietos savivaldos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka mero įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, naujai išrinktas meras turi teisę siūlyti tarybai atleisti iš pareigų asmenis, einančius mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) pareigas, ir siūlyti į šias pareigas naujus asmenis.

7.20. Savivaldybės administracijos direktoriaus atostogų ar ligos metu, taip pat kai jis laikinai negali eiti pareigų dėl kitų priežasčių, savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, nustatytas Vietos savivaldos ir kituose įstatymuose, taip pat kituose teisės aktuose, atlieka administracijos direktoriaus pavaduotojas. Toks laikinas administracijos direktoriaus pareigų perdavimas administracijos direktoriaus pavaduotojui įforminamas mero potvarkiu.

  1. TARYBOS KOMITETAI

8.1. Tarybos komitetai sudaromi tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi tarybos, mero sprendimai.

8.2. Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos narių tarybos sprendimu. Savivaldybėje privalomai sudaromas Kontrolės komitetas. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų tarybos narių frakcijų ir tarybos narių grupės, jeigu ją sudaro ne mažiau kaip 3 tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius. Sudarant kitus komitetus, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komitetų ir jų narių skaičių, komitetų įgaliojimus, išskyrus Kontrolės komitetą, nustato taryba. Kontrolės komiteto įgaliojimus savivaldybės taryba nustato atsižvelgdama į Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 4 dalį. Komitetų darbo tvarka nustatyta šio reglamento 8.13.-8.44. punktuose. Kontrolės komiteto narys gali būti bet kurio kito komiteto nariu ar pirmininku.

8.3. Komitetų darbe patariamojo balso teise šio reglamento 8.4. punkte nustatyta tvarka gali dalyvauti visuomenės atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, ekspertai, valstybės tarnautojai ir kiti suinteresuoti asmenys. Kai komiteto posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, komitetas gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje.

8.4. Seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, ekspertai, valstybės tarnautojai ir kiti suinteresuoti asmenys komiteto darbe dalyvauja savo arba komiteto iniciatyva, kai svarstomuoju klausimu komiteto nariams reikalinga papildoma informacija, nuomonė ar įvertinimas. Minėtus asmenis į komiteto posėdį prašo atvykti komiteto pirmininkas arba kiti komiteto nariai prieš tai suderinę su komiteto pirmininku, o kai minėti asmenys dalyvauja savo iniciatyva – turi gauti žodinį komiteto pirmininko sutikimą ir komiteto narių daugumos pritarimą. Kviestų asmenų neatvykimas, nedalyvavimas ar atsisakymas suteikti papildomą informaciją, išsakyti nuomonę ar pateikti įvertinimą nepanaikina komitetui prievolės svarstyti numatytus klausimus ir priimti dėl jų sprendimus.

8.5. Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus iš komiteto narių mero siūlymu skiria komitetai.

8.6. Kontrolės komiteto pirmininką tarybos opozicijos rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų tarybos opozicijos narių, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu iš komiteto narių skiria taryba pagal šio reglamento 8.7., 8.9. ir 8.9.1. punktuose nustatytą tvarka.

8.7. Jeigu tarybos opozicija nepasiūlo Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros arba jeigu nėra paskelbta tarybos opozicija, Kontrolės komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria taryba iš komiteto narių mero siūlymu. Komiteto pirmininku gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta Vietos savivaldos įstatyme, tarybos narys, kuris įstatymu nustatyta tvarka per pastaruosius 3 metus nebuvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Komiteto pirmininkas mero siūlymu komiteto (išskyrus Kontrolės komitetą) sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu pripažįstamas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą arba neatitinkančiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Kontrolės komiteto pirmininkas šiame reglamento punkte nustatytu pagrindu netenka įgaliojimų prieš terminą mero siūlymu tarybos sprendimu.

8.8. Kontrolės komiteto pirmininkas laikomas paskirtu, kai už jo kandidatūrą tarybos posėdyje balsavo posėdyje dalyvaujančių tarybos narių dauguma.

8.9. Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas laikomas paskirtu, kai už jo kandidatūrą tarybos posėdyje balsavo posėdyje dalyvaujančių tarybos narių dauguma.

8.9.1. Jeigu savivaldybės taryba mero siūlymui dėl kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojo kandidatūros nepritarė, meras privalo teikti kitą kandidatą į kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojus.

8.10. Kontrolės komitetas:

8.10.1. teikia tarybai išvadas dėl savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos rezultatų;

8.10.2. siūlo tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;

8.10.3. svarsto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kitų metų veiklos plano projektą ir teikia pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo, šio reglamento 8.10.3.1. – 8.10.3.2. punktuose nustatyta tvarka iki einamųjų metų lapkričio 5 dienos grąžina šį plano projektą savivaldybės kontrolieriui tvirtinti:

8.10.3.1. savivaldybės kontrolierius kontrolės komitetui einamajame komiteto posėdyje iki kiekvienų metų lapkričio 5 dienos pateikia savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kitų metų veiklos plano projektą kontrolės komitetui svarstyti, pateikti pakeitimus ir papildymus.

8.10.3.2. kontrolės komitetas einamajame komiteto posėdyje iki kiekvienų metų lapkričio 5 dienos apsvarsto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kitų metų veiklos plano projektą, pateikia papildymus ir pakeitimus bei grąžina šį plano projektą savivaldybės kontrolieriui tvirtinti.

8.10.4. įvertina savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos ateinančių metų veiklos planui vykdyti reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia tarybai;

8.10.5. svarsto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos plano įvykdymo ataskaitą, jos pagrindu rengia ir teikia tarybai išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos;

8.10.6. siūlo tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų;

8.10.7. periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos planas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos ar savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių vadovus dėl savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atlikto finansinio ir veiklos audito metu nustatytų trūkumų ar teisės aktų pažeidimų pašalinimo, prireikus kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių arba tarybą dėl savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos reikalavimų įvykdymo;

8.10.8. dirba pagal tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pradžioje už savo veiklą atsiskaito tarybai;

8.10.8.1. Kontrolės komitetas, vadovaudamasis tarybos patvirtinta veiklos programa, iki kiekvienų metų pradžios einamajame komiteto posėdyje paruošia savo veiklos ataskaitą.

8.10.8.2. Kontrolės komiteto veiklos ataskaitą kontrolės komiteto pirmininkas teikia tarybai patvirtinti, vadovaudamasis šio reglamento 10 skyriaus nuostatomis.

8.10.9. nagrinėja iš asmenų gaunamus pranešimus ir pareiškimus apie savivaldybės administracijos, įmonių, įstaigų ir jų vadovų veiklą ir teikia dėl jų siūlymus savivaldybės administracijai ir tarybai.

8.11. Taryba Kontrolės komiteto veiklos programą patvirtina per vieną mėnesį nuo Kontrolės komiteto sudarymo, o kai Kontrolės komitetas sudarytas, - per vieną mėnesį nuo kalendorinių metų pradžios.

8.12. Tarybos narys, pretenduojantis tapti tarybos sudaromų komitetų ar komisijų pirmininku, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

8.12.1. įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;

8.12.2. įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;

8.12.3. įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;

8.12.4. įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;

8.12.5. atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;

8.12.6. atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;

8.12.7. atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;

8.12.8. yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.

8.13. Komitetų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė visų komiteto narių.

8.14. Komitetai pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus.

8.15. Savivaldybės administracija, jos padaliniai, biudžetinės ir viešosios įstaigos ir savivaldybės valdomos įmonės su jų veikla susijusius komitetų sprendimus turi apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus pranešti komitetams.

8.16. Komitetų posėdžių darbotvarkės ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki komiteto posėdžio pradžios paskelbiamos savivaldybės interneto svetainėje. Apie komiteto posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki komiteto posėdžio pradžios tarybos sekretoriatas elektroniniu paštu praneša visiems komiteto nariams ir suinteresuotiems asmenims, nurodytiems šio reglamento 8.4. punkte.

8.16.1. Nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino metu, kai būtina neatidėliotinai spręsti savivaldybės funkcijoms užtikrinti būtinus klausimus ir sprendimo nepriėmimas ar delsimas jį priimti nedelsiant lemtų neigiamus padarinius savivaldybės bendruomenei ar atskiriems jos nariams, mero sprendimu komitetų posėdžių darbotvarkės gali būti paskelbiamos savivaldybės interneto svetainėje ir apie komiteto posėdžio laiką ir jame svarstytinus klausimus visais šiais atvejais pranešama per trumpesnį, negu nustatyta reglamento 8.16. punkte, terminą, bet ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki komiteto posėdžio pradžios.

8.17. Komitetų posėdžių metu daromas garso įrašas. Komitetų posėdžių garso įrašai saugomi informacinėse laikmenose. Komitetų posėdžiai yra protokoluojami.

8.18. Kiekvienas komitetas vykdo tarybos nustatytus įgaliojimus:

8.18.1. savo iniciatyva arba tarybos pavedimu pagal savo kompetenciją rengia tarybos sprendimų projektus;

8.18.2. svarsto tarybai pateiktų tarybos sprendimų projektus, teikia pasiūlymus ir išvadas dėl jų, gali raštu kreiptis į tarybą dėl tarybos posėdžio darbotvarkės. Komitetai, apsvarstę tarybai pateiktų tarybos sprendimų projektus, pastabas ir pasiūlymus turi pateikti merui kitą darbo dieną po komiteto posėdžio, bet ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki tarybos posėdžio. Prieš 24 valandas įregistruoti sprendimo projektai komitetuose nesvarstomi;

8.18.3. svarsto savivaldybės biudžeto projektą ir biudžeto įvykdymo ataskaitą;

8.18.4. kontroliuoja, kaip laikomasi įstatymų, kaip įgyvendinami tarybos sprendimai bei mero potvarkiai pagal komiteto kompetenciją, kaip atsižvelgiama į komiteto rekomendacijas ir pasiūlymus;

8.18.5. nagrinėja gyventojų, juridinių asmenų ir asociacijų pasiūlymus bei skundus savo veiklos srityse ir, jei reikia, su atitinkamomis rekomendacijomis perduoda juos savivaldybės administracijos direktoriui, merui arba pateikia svarstyti tarybai;

8.18.6. išklauso savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų informaciją apie tarybos sprendimų vykdymą.

8.19. Komitetų veiklos forma yra komitetų posėdžiai.

8.19.1. Jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino komiteto posėdis negali vykti komiteto nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai, komiteto posėdis gali vykti nuotoliniu būdu. Nuotoliniu būdu vyksiančio tarybos komiteto posėdžio klausimai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų Vietos savivaldos 14 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir užtikrinant Vietos savivaldos įstatyme nustatytas tarybos nario teises. Nuotoliniu būdu priimant komiteto sprendimus, turi būti užtikrintas komiteto nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas.

8.20. Komiteto pirmininkas:

8.20.1. šaukia komiteto posėdžius, sudaro ir paskelbia jų darbotvarkę, organizuoja jiems reikalingų dokumentų bei kitos medžiagos parengimą;

8.20.2. duoda komiteto nariams pavedimus, pateikia jiems medžiagą ir dokumentus, susijusius su komiteto veikla;

8.20.3. komiteto posėdžiuose kviečia dalyvauti šio reglamento 8.3. punkte numatytus asmenis;

8.20.4. pirmininkauja komiteto posėdžiams;

8.20.5. organizuoja ir prižiūri komiteto sprendimų vykdymą;

8.20.6. informuoja komiteto narius apie tarybos sprendimų, mero potvarkių ir komiteto rekomendacijų vykdymą.

8.21. Jeigu komiteto pirmininkas negali vykdyti savo funkcijų dėl ligos, komandiruotės, atostogų ar kitų svarbių pateisinamų priežasčių, jas laikinai vykdo komiteto pirmininko pavaduotojas. Jeigu komiteto posėdžio metu negali dalyvauti nei komiteto pirmininkas, nei komiteto pirmininko pavaduotojas, komiteto pirmininką pavaduoja dalyvaujančių komiteto narių sprendimu išrinktas komiteto narys.

8.22. Komiteto pirmininkui nesilaikant šio reglamento reikalavimų ir nešaukiant komiteto posėdžio, jį gali sušaukti ne mažiau kaip pusė visų komiteto narių, apie tai informavę visus komiteto narius. Komiteto nariai pagal šiame punkte nustatytą tvarką komiteto posėdį gali sušaukti ir tada, jeigu tam jų nuomone yra svarbūs motyvai.

8.23. Komitetų posėdžiai, kuriuose turi būti svarstomi sekančio tarybos posėdžio sprendimų projektai, turi būti sušaukti iki šio tarybos posėdžio pradžios.

8.24. Visi komiteto sprendimai, pasiūlymai, išvados, kreipimaisi priimami komiteto posėdžio metu, turi būti priimti atviru balsavimu pakeliant ranką, komiteto posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma.

8.25. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai (balsai laikomi pasiskirsčiusiais po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“ ir „susilaikiusių“ kartu sudėjus), lemia komiteto pirmininko balsas.

8.26. Komitetų veiklos techninį-organizacinį aptarnavimą atlieka tarybos sekretoriato darbuotojai.

8.27. Komiteto posėdžio protokolą ir prie jo pridedamus kitus komiteto posėdžio metu priimtus sprendimus pasirašo tuo metu komiteto pirmininko funkcijas vykdantis tarybos narys ir tarybos sekretoriato darbuotojas.

8.28. Komitetui pageidaujant pateikto tarybos sprendimo projekto rengėjas arba rengėjo tiesioginis vadovas, arba juos pavaduojantys asmenys privalo dalyvauti komiteto posėdyje svarstant tarybos sprendimo projektą.

8.29. Komitetas, atsižvelgdamas į svarstomą klausimą, turi teisę į komiteto posėdį kviesti savivaldybės administracijos direktorių, jo pavaduotoją ar jų įgaliotą savivaldybės administracijos atstovą, savivaldybės įstaigų, savivaldybės kontroliuojamų įmonių vadovus ir pareikalauti pateikti paaiškinimus, informaciją, ataskaitinių duomenų, kitos medžiagos ar nuomonės svarstomais klausimais.

8.30. Komiteto nariai gali priimti sprendimą teikti paklausimus visoms savivaldybės įstaigoms bei savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms.

8.31. Komiteto posėdžiui pirmininkauja komiteto pirmininkas, jam nesant – komiteto pirmininko pavaduotojas, o nesant jiems abiem – šio reglamento 8.21. punkte numatytas tarybos narys.

8.32. Į komiteto posėdžio darbotvarkę įrašytus klausimus tarybos posėdyje pristato darbotvarkėje numatytas arba jį pavaduojantis asmuo. Pranešėjų svarstomuoju klausimu gali būti ir keli, priklausomai nuo klausimo apimties ir sudėtingumo. Pranešimo pristatymo trukmė nurodoma darbotvarkėje.

8.33. Po klausimo pristatymo pranešėjas atsako į komiteto narių klausimus.

8.34. Jeigu svarstomuoju klausimu yra keli pranešėjai, komiteto nariai gali užduoti klausimus ir kitiems pranešėjams, pagal šio reglamento 8.33. punkto tvarką.

8.35. Pabaigus klausimus, komiteto nariai gali diskutuoti svarstomuoju klausimu. Kiekvienu svarstomu klausimu komiteto narys gali pasisakyti iki 3 minučių.

8.36. Baigus diskusijas dėl kiekvieno svarstomo komiteto posėdžio darbotvarkės klausimo balsavimu yra priimamas komiteto sprendimas. Balsavimo pradžią skelbia komiteto pirmininkas. Balsuojant replikos ir pastabos dėl balsavimo motyvų neleidžiamos.

8.37. Komiteto sprendimai gali būti tokie: pritarti pateiktam sprendimo projektui, atmesti sprendimo projektą, siūlyti atidėti sprendimo projekto svarstymą (redaguoti jį arba surinkti papildomą informaciją).

8.38. Komiteto narys turi sprendžiamojo balso teisę svarstant visus klausimus komitete.

8.39. Jeigu komiteto nario pasiūlymui komitetas balsavimu nepritarė, taip pat jeigu komiteto narys nesutinka su komiteto sprendimu, gali raštu pateikti tarybos svarstymui savo atskirą (alternatyvų, papildantį) pasiūlymą, jeigu tam raštu pritaria dar bent vienas komiteto narys. Toks teikimas tarybos svarstymui turi būti pateiktas laikantis šio reglamento 10. skyriaus reikalavimų.

8.40. Komiteto nariai turi teisę nepriimti jokio sprendimo svarstomuoju klausimu. Tokiu atveju komiteto posėdžio protokole fiksuojama, kad komiteto nariai dėl sprendimo projekto apsisprendžia tarybos posėdžio metu.

8.41. Komitetas turi teisę pasiūlyti tarybai papildyti arba pakeisti tarybos posėdžio darbotvarkę. Sprendimą dėl komiteto pasiūlymo priima taryba.

8.42. Komiteto posėdis turi trukti ne ilgiau kaip 4 valandas, neskaičiuojant 15 minučių pertraukos po 1,5 valandos nuo komiteto darbo pradžios. Komiteto pirmininkas, komiteto darbo eigoje matydamas, kad komitetas nespės baigti nagrinėti komiteto kompetencijai pateiktų klausimų, komiteto posėdžio eigoje kartu su kitais komiteto nariais bendru sutarimu priima sprendimą dėl likusių projektų svarstymo tikslingumo. Pasibaigus šiame punkte numatytam maksimaliam komiteto darbo laikui komiteto pirmininkas priima sprendimą dėl komiteto posėdžio pabaigos.

8.43. Sutarus dviejų ar daugiau komitetų pirmininkams, jie gali sušaukti bendrą komitetų posėdį. Bendras komitetų posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip po pusė kiekvieno komiteto narių. Bendram komitetų posėdžiui vadovauja vienas iš komitetų pirmininkų. Bendro komitetų posėdžio sprendimai priimami visų komitetų narių, dalyvaujančių bendrame komitetų posėdyje, balsų dauguma. Bendro komitetų posėdžio rekomendacinį sprendimą ir protokolą pasirašo visų komitetų, sušaukusių bendrą komitetų posėdį, pirmininkai. Komitetai, bendrame komitetų posėdyje svarstę klausimus ir kartu rengę tarybos sprendimų projektus, gali daryti bendrą pranešimą arba tarybai atskirai pateikti savo pastabas bei pasiūlymus.

8.44. Komitetai turi teisę pateikti tarybai pasiūlymus, kad tarybos sprendimų projektai bei kiti savivaldybės gyventojams ir juridiniams asmenims svarbūs klausimai būtų pateikti svarstyti visuomenei.

  1. TARYBOS KOMISIJOS IR FRAKCIJOS

9.1. Įstatymų nustatytais atvejais arba tarybos sprendimu gali būti sudaromos ir kitos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos.

9.2. Taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją.

9.3. Taryba šių komisijų pirmininkus mero teikimu skiria iš šių komisijų narių.

9.4. Jeigu yra paskelbta tarybos opozicija, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūras iš šių komisijų narių meras teikia tarybos opozicijos rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų tarybos opozicijos narių analogiška tvarka, šiame reglamente nustatyta kontrolės komiteto pirmininko skyrimui.

9.5. Jeigu tarybos opozicija nepasiūlo Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūrų, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkus taryba iš šių komisijų narių skiria mero teikimu.

9.6. Komisijų atsakingųjų sekretorių pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti valstybės tarnautojai, šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą.

9.7. Tarybos sudaromos komisijos pirmininku (įskaitant Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką) gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta Vietos savivaldos įstatyme, tarybos narys, kuris įstatymų nustatyta tvarka per pastaruosius 3 metus nebuvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Komisijos pirmininkas (išskyrus Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką) mero siūlymu komisijos sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu jis pripažįstamas šiurkščiai pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą arba neatitinkančiu Vietos savivaldos įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Etikos komisijos pirmininkas ir Antikorupcijos komisijos pirmininkas šiame reglamento punkte nustatytu pagrindu netenka įgaliojimų prieš terminą mero siūlymu tarybos sprendimu.

9.8. Tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti tarybos nariai, valstybės tarnautojai, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai), bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės gyventojai. Etikos komisijoje ir Antikorupcijos komisijoje seniūnaičiai arba seniūnaičiai ir visuomenės atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių.

9.9. Tarybos komisijų sudarymo tvarka nustatyta šio reglamento 9.2.-9.8. punktuose. Komisijų nuostatus tvirtina taryba.

9.10. Etikos komisija sudaroma mero teikimu.

9.11. Antikorupcijos komisija sudaroma mero teikimu.

9.12. Įtraukti tarybos narius į komisijų sudėtį gali siūlyti meras, tarybos frakcijos, tarybos dauguma, grupė ar tarybos opozicija. Įtraukti valstybės tarnautojus, ekspertus, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ir bendruomeninių organizacijų atstovus, kitus savivaldybės bendruomenės narius į komisijų sudėtį gali siūlyti frakcijos, meras, savivaldybės administracijos direktorius ir savivaldybės kontrolierius.

9.13. Meras į teikiamų tvirtinimui komisijų sudėtis įrašo bent po vieną opozicijos atstovą.

9.14. Jeigu įstatymų nustatytais atvejais arba tarybos sprendimu gali sudaromos ir kitos laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos, šių komisijų sudėtis ir pirmininką, atsižvelgdamas į įstatymų reikalavimus arba komisijos nagrinėjamo klausimo pobūdį teikia tvirtinti meras. Tokios komisijos pirmininku turi būti tarybos narys.

9.15. Pagal šio reglamento 9.14. punktą sudarytai komisijai taryba skiria užduotį ir nustato užduoties įvykdymo terminą, kuris apibrėžiamas konkrečia data ar aplinkybe. Komisija savo veikloje vadovaujasi įstatymais, šiuo reglamentu.

9.16. Antikorupcijos komisija:

9.16.1. dalyvauja atliekant tarybos ar mero iniciatyva savivaldybės institucijų (atstovaujamosios ir vykdomosios) parengtų teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą.

9.16.1.1. Taryba ar meras gali raštiška iniciatyva kreiptis į antikorupcijos komisiją, kad pastaroji dalyvautų atliekant savivaldybės institucijų (atstovaujamosios ir vykdomosios) parengtų teisės aktų projektų antikorupcinį vertinime bei savo išvadas pateiktų kartu su atitinkamomis savivaldybės institucijų (atstovaujamosios ir vykdomosios) parengtų teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo išvadomis.

9.16.2. dalyvauja rengiant kovos su korupcija programas ir teikia išvadas tarybai dėl šių programų ir jų įgyvendinimo;

9.16.3. nagrinėja savivaldybės bendruomenės narių, valstybės institucijų, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų atstovų siūlymus ir pastabas dėl kovos su korupcija priemonių vykdymo;

9.16.4. informuoja visuomenę apie savo veiklą, vykdomas korupcijos prevencijos priemones savivaldybėje, taip pat apie kovos su korupcija rezultatus;

9.16.5. atlieka kitas kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas, susijusias su savivaldybėje įgyvendinama valstybės politika korupcijos prevencijos srityje.

9.17. Etikos komisija:

9.17.1. prižiūri, kaip tarybos nariai laikosi Vietos savivaldos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių tarybos narių veiklą ir elgesį, reikalavimų;

9.17.2. analizuoja tarybos narių nedalyvavimo savivaldybės tarybos, komitetų ir komisijų posėdžiuose ir Vietos savivaldos įstatymo nustatytų pareigų nevykdymo priežastis;

9.17.3. tiria ir priima sprendimus dėl tarybos narių veiklos atitikties Vietos savivaldos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių tarybos narių veiklą ir elgesį, nuostatoms;

9.17.4. nagrinėja savivaldybės bendruomenės narių, valstybės institucijų, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų atstovų siūlymus ir pastabas dėl tarybos narių veiklos skaidrumo;

9.17.5. teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlymą dėl tarybos nario įgaliojimų nutraukimo, jeigu šis tarybos narys yra praleidęs iš eilės tris tarybos posėdžius be pateisinamos priežasties;

9.17.6. tarybos narių, mero, savo iniciatyva teikia tarybos nariams rekomendacijas dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų įgyvendinimo.

9.18. Jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino komisijos posėdis negali vykti komisijos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai, posėdis gali vykti nuotoliniu būdu. Nuotoliniu būdu vyksiančio komisijos posėdžio klausimai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir užtikrinant Vietos savivaldos įstatyme nustatytas tarybos nario teises. Nuotoliniu būdu priimant komisijos sprendimus, turi būti užtikrintas komisijos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas.

9.19. Etikos ir Antikorupcijos komisijos veikia pagal tarybos patvirtintus nuostatus.

9.20. Tarybos opozicija –tarybos mažumai priklausanti tarybos narių frakcija (frakcijos) ir (ar) tarybos narių grupė (grupės), pirmajame ar kitame tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravusios (deklaravusi), kad nesiūlo savo kandidato sudarant savivaldybės vykdomąją instituciją, nedelegavusios (nedelegavusi) savo kandidatų į mero pavaduotojo pareigas ir pateikusios (pateikusi) savo veiklos kryptis.

9.21. Tarybos mažuma – tarybos daugumai nepriklausantys tarybos nariai.

9.22. Frakcija gali būti įkurta, jeigu pareiškimą dėl jos įkūrimo pasirašo ne mažiau kaip 3 tarybos nariai ir pirmajame ar kitame tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu tarybos posėdžio pirmininkui, deklaruoja, kad veiklą taryboje tęsia susivieniję į frakciją.

9.23. Tarybos narių grupė – tarybos nariai, nesusivieniję į tarybos narių frakcijas.

9.24. Tarybos nariai taip pat gali sudaryti tarybos daugumą. Tarybos dauguma –tarybos narių frakcija ir (ar) tarybos narių grupė, delegavusios (delegavusi) savo kandidatų į savivaldybės vykdomąją instituciją arba mero pavaduotojo pareigas ir pirmajame ar kitame savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, pateikusios (pateikusi) savo veiklos programą, taip pat tarybos narių frakcija ir (ar) tarybos narių grupė, viešu pareiškimu nedeklaravusios (nedeklaravusi), kad nedalyvauja sudarant savivaldybės vykdomąją instituciją, ir nedelegavusios (nedelegavusi) į mero pavaduotojo pareigas savo kandidatų.

9.25. Apie frakcijos sukūrimą arba panaikinimą frakcijos vadovas (seniūnas) paskelbia artimiausiame tarybos posėdyje, perskaitydamas frakcijai priklausančių narių rašytinį pareiškimą, kurį pasirašo visi frakcijai priklausantys tarybos nariai. Rašytinis frakcijos įkūrimo arba panaikinimo pareiškimas perduodamas tarybos sekretoriato darbuotojui, kuris tai fiksuoja tarybos posėdžio protokole.

9.26. Apie pasitraukimą iš frakcijos ar koalicijos tarybos narys turi raštu pranešti frakcijos vadovui (seniūnui), kuris apie tai paskelbia artimiausiame tarybos posėdyje, perskaitydamas iš frakcijos pasitraukiančio tarybos nario pareiškimą. Rašytinis pasitraukiančio iš frakcijos tarybos nario pareiškimas perduodamas tarybos sekretoriato darbuotojui, kuris tai fiksuoja tarybos posėdžio protokole.

9.27. Tarybos narys gali priklausyti tik vienai frakcijai. Frakcijos pačios nustato savo darbo tvarką, išsirenka vadovą (seniūną).

 

  1. TARYBOS POSĖDŽIUI TEIKIAMŲ SVARSTYTI KLAUSIMŲ RENGIMAS, REGISTRAVIMAS IR SVARSTYMAS. TARYBOS POSĖDŽIO DARBOTVARKĖS RENGIMAS

10.1. Inicijuoti svarstyti klausimus tarybos posėdyje gali komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius.

10.2. Jeigu teikiamas tarybos sprendimo projektas dėl tarybos sprendimo pakeitimo arba papildymo, pridedama tarybos sprendimo pakeitimo arba papildymo projekto lyginamasis variantas. Prie teikiamo tarybos sprendimo projekto pridedamas tarybos sprendimo projekto aiškinamasis raštas.

10.3. Teikiamas tarybos sprendimo projektas, aiškinamasis raštas ir lyginamasis variantas turi būti vizuoti savivaldybės administracijos direktoriaus, teisininko, atitinkamo savivaldybės administracijos padalinio vadovo, tarybos sprendimo projekto rengėjo ir kalbos tvarkytojo.

10.4. Komitetų, komisijų, tarybos nario ar tarybos narių, tarybos narių frakcijos ir grupės teikiamas sprendimo projektas, aiškinamasis raštas ir lyginamasis variantas turi būti vizuoti tarybos sprendimo projekto rengėjo, teisininko ir kalbos tvarkytojo. Su aukščiau paminėtų asmenų teikiamu tarybos sprendimo projektu turi būti supažindintas savivaldybės administracijos direktorius.

10.5. Aiškinamajame rašte privaloma nurodyti:

10.5.1. parengto tarybos sprendimo projekto esmę, tikslus ir uždavinius;

10.5.2. šiuo metu esantį teisinį reglamentavimą;

10.5.3. galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes priėmus siūlomą tarybos sprendimo projektą;

10.5.4. kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą tarybos sprendimo projektą;

10.5.5. antikorupcinį vertinimą.

10.6. Jeigu antikorupcinis vertinimas neatliekamas, aiškinamajame rašte privaloma nurodyti jo neatlikimo teisinį pagrindą. Jeigu antikorupcinis vertinimas atliekamas – jis kaip priedas privalo būti prijungiamas prie atitinkamo tarybos sprendimo projekto.

10.7. Atitinkantys nurodytus reikalavimus sprendimų projektai registruojami tarybos sprendimų projektų registre ir elektroninėje dokumentų registravimo sistemoje. Ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos, sprendimų projektai paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje.

10.8. Jeigu tarybos sprendimo projektas neatitinka nurodytų reikalavimų, tarybos sekretoriato darbuotojai arba meras tarybos sprendimo projektą grąžina projekto rengėjui patikslinti.

10.9. Tarybos posėdžio darbotvarkė kartu su joje svarstytinų klausimų projektais tarybos nariams pateikiami prieš 4 darbo dienas iki tarybos posėdžio.

Gyventojams ir seniūnaičiui, kai svarstomi klausimai yra susiję su jo atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene, taip pat seniūnui ir vietos gyventojų apklausos iniciatyvinės grupės atstovui (atstovams), kai svarstomi vietos gyventojų apklausos rezultatai ar klausimai dėl vietos gyventojų apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų) tarybos posėdžio darbotvarkė kartu su joje svarstytinų klausimų projektais pateikiami vadovaujantis šio reglamento 3.2.11 punktu.

10.10. Sprendimų projektai, kurie užregistruojami po šio reglamento 10.9. punkto nustatyto termino, registruojami tarybos posėdžio darbotvarkėje, jos pabaigoje, pagal jų gavimo datą. Dėl jų įtraukimo/neįtraukimo į tarybos posėdžio darbotvarkę sprendžia taryba šio reglamento 3.2.26.2-3.2.26.5 punktuose nustatyta tvarka.

10.11. Pagal šio reglamento 10.10. punkto reikalavimus darbotvarkėje registruoti tarybos sprendimų projektai tarybos nariams pateikiami ne vėliau kaip praėjus 24 valandoms po jų registracijos.

 

10.12. Likus mažiau nei 24 valandoms iki tarybos posėdžio pradžios, nauji sprendimų projektai, sprendimų projektų pakeitimai, papildymai ar alternatyvūs sprendimų projektai šiam tarybos posėdžiui neregistruojami.

10.13. Rengiant, registruojant, svarstant (iki komitetų svarstymo, komitetų svarstymo metu bei po komitetų svarstymo) tarybai paruoštus sprendimų projektus, taip pat tarybai posėdžio metu svarstant tarybos sprendimų projektus galima tarybos sprendimų projektuose atlikti ir fiksuoti gramatinio pobūdžio pakeitimus (gramatinių klaidų (iš)taisymą, pasikartojančių žodžių išbraukimą, vardų ar pavardžių supainiojimą ir pan.); patikslinti pateikiamus skaičius ir skaičiavimus (jeigu buvo pateikti netikslūs skaičiai ir atitaisymas nereikštų esminio sprendimo projekto pakeitimo).

10.14. Siūlymai pakeisti, papildyti ar panaikinti svarstomų tarybos sprendimų projektų nuostatas, neatitinkančias teisės aktų reikalavimų, kurie buvo fiksuoti rengiant, registruojant, svarstant (iki komitetų svarstymo, komitetų svarstymo metu bei po komitetų svarstymo) tarybai paruoštus sprendimų projektus, taip pat tarybai posėdžio metu svarstant tarybos sprendimų projektus gali būti priimami tarybos posėdžio metu bendru sutarimu arba atskirai dėl to balsuojant.

  1. TARYBOS POSĖDYJE PRIIMTŲ DOKUMENTŲ ĮFORMINIMAS IR SKELBIMAS

11.1. Tarybos posėdžio protokole nurodoma: tarybos pavadinimas, tarybos posėdžio vieta ir laikas, tarybos posėdžio eilės numeris, visų tarybos narių, dalyvavusių ir nedalyvavusių tarybos posėdyje, skaičius ir vardai bei pavardės, kviestųjų asmenų bei svečių vardai ir pavardės, tarybos posėdžio pirmininko vardas ir pavardė, tarybos posėdžio darbotvarkė, kiekvieno klausimo pranešėjo ir papildomo pranešėjo vardas, pavardė, pasisakymuose dalyvavusių asmenų vardai, pavardės, taip pat asmenų, pateikusių klausimus ar paklausimus (raštu ar žodžiu) pranešėjams ir papildomiems pranešėjams, vardai ir pavardės, trumpas šių klausimų ar paklausimų išdėstymas, priimti tarybos sprendimai ir balsavimo rezultatai bei kita svarbi informacija, kurią posėdžio pirmininkas asmeniškai arba bendru tarybos narių sutarimu liepė įtraukti į posėdžio protokolo tekstą.

11.2. Prie tarybos posėdžio protokolo pridedama: tarybos priimti sprendimai ir su tarybos sprendimo projektu susiję dokumentai. Tarybos posėdžio sekretoriatui perduodami tarybos narių raštu pateikti siūlymai ir pastabos, tarybos posėdyje dalyvavusių asmenų sąrašas.

11.3. Tarybos posėdyje priimtą tarybos sprendimą posėdžio pirmininkas turi pasirašyti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po jo priėmimo tarybos posėdyje.

11.4. Tarybos posėdžio protokolą kartu su priedais tarybos sekretoriato darbuotojai sutvarko ir pateikia posėdžio pirmininkui pasirašyti ne vėliau, nei tai numatyta šio reglamento 3.2.17. punkte.

11.5. Tarybos sprendimai įsigalioja Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka.

11.6. Tarybos nariai ir kiti savivaldybės gyventojai su tarybos sprendimais, tarybos posėdžių protokolais ir jų priedais gali susipažinti savivaldybės internetiniame puslapyje www.jonava.lt.

  1. TARYBOS SPRENDIMŲ ĮGYVENDINIMAS IR KONTROLĖ

12.1. Vadovaujantis šio reglamento 5.1. punkte nustatytais reikalavimais taryba kontroliuoja tarybos sprendimų įgyvendinimą. Tarybos komitetai, vadovaudamiesi šio reglamento 8.1. punkto reikalavimais, taip pat kontroliuoja, kaip vykdomi tarybos sprendimai.

12.2. Administracijos direktorius paskiria už tarybos sprendimo vykdymą atsakingą savivaldybės administracijos padalinį.

12.3. Tarybos sprendimai registruojami savivaldybės administracijoje elektroninėje dokumentų registracijos sistemoje.

12.4. Už tarybos priimtų sprendimų įvykdymą savivaldybės administracijos direktorius atsiskaito merui.

  1. TARYBOS NARIŲ PAKLAUSIMAI

13.1. Tarybos narys turi teisę kreiptis su paklausimu į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus.

13.2. Paklausimo pateikėjas (pateikėjai) turi nurodyti konkretų asmenį, į kurį jis kreipiasi, išdėstyti problemos, dėl kurios jis kreipiasi, esmę ir kokio atsakymo – žodžiu ar raštu laukia.

13.3. Atsakymo į paklausimą terminas negali viršyti teisės aktuose numatytos maksimalaus atitinkamai įstaigai, įmonei ar organizacijai numatyto laiko. Jeigu asmuo, kuriam pateiktas paklausimas, negali atsakyti į paklausimą per teisės aktuose jam numatytą maksimalų atsakymo pateikimo terminą, apie tai jis turi informuoti paklausėją, nurodydamas konkrečias uždelsimo priežastis ir tikslią atsakymo pateikimo datą.

  1. SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO SUDARYMAS IR TVIRTINIMAS

14.1. Savivaldybės biudžetas sudaromas ir tvirtinamas vieniems biudžetiniams metams. Biudžeto rengimo, svarstymo ir tvirtinimo procedūra nustatyta Biudžeto sandaros įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose taisyklėse.

14.2. Biudžetiniais metais taryba biudžetą gali tikslinti.

14.3. Savivaldybės biudžeto sudarymo pagrindas yra patvirtinti savivaldybės strateginio planavimo dokumentai, taip pat savivaldybių funkcijoms įgyvendinti reikalingų lėšų skaičiavimai.

14.4. Savivaldybės biudžeto projektą rengia savivaldybės vykdomoji institucija. Savivaldybės vykdomoji institucija, rengdama savivaldybės biudžeto projektą, remiasi Biudžeto sandaros įstatymų, kitais įstatymais, Seimo patvirtintais savivaldybių biudžetų finansiniais rodikliais, Vyriausybės patvirtintomis biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, valstybiniais statistikos duomenimis, patvirtintais savivaldybės strateginio planavimo dokumentais, taip pat savivaldybės biudžeto asignavimo valdytojo programomis ir jų sąmatų projektais.

14.5. Savivaldybės vykdomosios institucijos parengtas biudžeto projektas svarstomas tokia tvarka:

14.5.1. paruoštas savivaldybės biudžeto projektas teikiamas svarstyti tarybos komitetams ir skelbiamas savivaldybės interneto tinklalapyje;

14.5.2. paruoštas ir atspausdintas savivaldybės biudžeto projekto variantas saugomas savivaldybės administracijos finansų ir biudžeto skyriuje, kuriame visi rajono gyventojai gali su juo susipažinti ir palikti raštiškas pastabas;

14.5.3. gyventojai savo pastabas ir pasiūlymus dėl savivaldybės biudžeto projekto teikia 7 kalendorines dienas nuo savivaldybės biudžeto projekto pateikimo savivaldybės internetiniame tinklalapyje;

14.5.4. savivaldybės vykdomoji institucija per šio reglamento 14.5.3 punkte nustatytą laiką gautas gyventojų pastabas ir pasiūlymus apibendrina ir pateikia tarybos komitetams;

14.5.5. tarybos komitetai įvertina savivaldybės vykdomosios institucijos parengtą biudžeto projektą, gyventojų pastabas ir pasiūlymus ir pateikia apibendrintas išvadas dėl siūlomo savivaldybės biudžeto projekto savivaldybės vykdomajai institucijai.

14.5.6. savivaldybės vykdomoji institucija, atsižvelgdama į tarybos komitetų pasiūlymus ir išvadas, įvertina ir jeigu reikia patikslina savivaldybės biudžeto projektą ir šio reglamento 10 skyriuje nustatyta tvarka teikia svarstyti tarybai.

14.5.7. taryba svarsto biudžeto projektą atsižvelgdama į savivaldybės vykdomųjų institucijų pranešimus, tarybos komitetų pasiūlymus ir išvadas.

14.5.8. Tarybai nepatvirtinus savivaldybės biudžeto, jo svarstymas atidedamas iki kito tarybos posėdžio.

14.5.9. Patvirtintame tarybos sprendime dėl savivaldybės biudžeto turi būti nurodyta:

14.5.9.1. bendra pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis;

14.5.9.2. bendra asignavimų suma ir jų paskirstymas biudžetinėms įstaigoms ar savivaldybių administracijos padaliniams programoms vykdyti. Asignavimai skiriami išlaidoms, iš jų – darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti.

14.5.10. Taryba savivaldybės biudžetą turi patvirtinti per du mėnesius nuo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo. Jeigu taryba savivaldybės biudžeto nepatvirtina laiku, savivaldybės biudžetas vykdomas šio reglamento 14.5.11. punkte nustatyta tvarka.

14.5.11. Jeigu taryba laiku nepatvirtina savivaldybės biudžeto, tokiu atveju asignavimai metų pradžioje iki biudžeto patvirtinimo kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų šio biudžeto asignavimų. Šiuo atveju kiekvieno asignavimų valdytojo asignavimai kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų atitinkamo biudžeto šiam asignavimų valdytojui skirtų lėšų ir skiriamos tik tęstinei veiklai bei įstatymuose nustatytiems įsipareigojimams finansuoti (išskyrus programų asignavimų dalį, kurią sudaro Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo bei kitos gaunamos finansinės paramos lėšos) bei įsiskolinimams dengti.

14.5.12. Pasibaigus biudžetiniams metams, tarybos sprendimu gali būti atliekamas nepriklausomas finansinis ir (ar) veiklos auditas. Jeigu nepriklausomas auditas atliekamas, audito ataskaita turi būti viešai apsvarstyta tarybos posėdyje ne vėliau kaip iki atitinkamų biudžetinių metų rugsėjo 1 dienos.

  1. ATASKAITŲ PATEIKIMAS TARYBAI

15.1. Meras ne rečiau kaip vieną kartą per metus iki liepos 1 d. pateikdamas tarybai svarstyti veiklos ataskaitą, atsiskaito tarybai ir bendruomenei už savo veiklą praėjusiais metais.

15.2. Taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus pateikia savivaldybės bendruomenei viešą savo veiklos ataskaitą. Ataskaitą savivaldybės tarybos vardu po jos patvirtinimo taryboje pateikia savivaldybės meras savivaldybės interneto svetainėje ir esant galimybei – spausdintą.

15.3. Savivaldybės kontrolierius tarybai iki liepos 1 d. pateikia savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitą. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitą arba jos santrauką paskelbia vietinėje spaudoje, savivaldybės interneto svetainėje, o jeigu įmanoma, – ir per kitas visuomenės informavimo priemones.

15.4. Savivaldybės kontrolierius kiekvienais metais iki liepos 15 d. parengia ir šio reglamento 10 skyriuje nustatyta tvarka pateikia tarybai išvadą dėl pateikto tvirtinti savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio, savivaldybės biudžeto ir turto naudojimo.

15.5. Savivaldybės administracijos direktorius iki liepos 1 d. atsiskaito už savo ir savivaldybės administracijos veiklą teikdamas veiklos ataskaitas tarybai ir merui. Tarybos patvirtintą ataskaitą savivaldybės administracijos direktorius patalpina savivaldybės administracijos internetiniame puslapyje.

15.6. Savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės valdomos įmonės ir organizacijos veiklos ataskaitas iki liepos 1 d. pateikia tarybai. Ataskaitų pateikimas, svarstymas ir tvirtinimas vykdomas laikantis šio reglamento 10 skyriaus reikalavimų, nustatytų taryboje svarstomiems klausimams.

15.7. Tarybai nepritarus savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės valdomų įmonių ir organizacijų veiklos ataskaitoms, turi būti atliktas atitinkamos savivaldybės biudžetinės, viešosios įstaigos (kurios savininkė yra savivaldybė), savivaldybės valdomos įmonės, organizacijos išorės finansinis ir veiklos auditas.

 

15.8. Šio reglamento 15.7. punkte numatytą išorės finansinį ir veiklos auditą atlieka savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba. Taryba, gavusi atitinkamas savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos išvadas dėl savivaldybės biudžetinės, viešosios įstaigos (kurios savininkė yra savivaldybė), savivaldybės valdomos įmonės, organizacijos išorės finansinio ir veiklos audito rezultatų, gali kreiptis dėl papildomo išorės (atliekamo ne savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) finansinio ir veiklos audito atlikimo.

15.9. Meras, organizuodamas Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje numatytą tarybos funkcijos įgyvendinimą, užtikrina savivaldybės vykdomųjų institucijų ir kitų subjektų, tiesiogiai įgyvendinančių valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas, ataskaitų tarybai pateikimą šio reglamento 15 skyriuje nustatyta tvarka.

  1. TARYBOS, JOS SUDARYTŲ IR JAI ATSKAITINGŲ SAVIVALDYBĖS VYKDOMŲJŲ INSTITUCIJŲ IR TARYBOS NARIŲ BENDRAVIMO SU GYVENTOJAIS FORMOS IR BŪDAI BEI ATSISKAITYMAS GYVENTOJAMS

16.1. Taryba, tarybos nariai, tarybos sudarytos ir jai atskaitingos savivaldybės vykdomosios institucijos, kaip galima labiau atsižvelgdami į esančias galimybes, pasirenka vieną ar kelias bendravimo su gyventojais formas ir būdus:

16.1.1. gyventojų priėmimas;

16.1.2. gyventojų prašymų nagrinėjimas ir jų aptarnavimas taikant „vieno langelio" principą;

16.1.3. informacijos teikimas savivaldybės interneto tinklalapyje nurodytu elektroninio pašto adresu, kuriuo galima teikti pageidavimus ir pasiūlymus dėl tarybos sprendimų projektų ir kitų klausimų, susijusių su tarybos veikla;

16.1.4. tarybos narių, tarybos sudarytų ir jai atskaitingų savivaldybės vykdomųjų institucijų raštiški atsakymai į gyventojų prašymus;

16.1.5. vieši tarybos, jos sudarytų ir jai atskaitingų savivaldybės vykdomųjų institucijų sprendimų projektų svarstymai;

16.1.6. informacijos, susijusios su tarybos, jos sudarytų ir jai atskaitingų savivaldybės vykdomųjų institucijų veikla ir tarybos narių veiklos skelbimas savivaldybės interneto tinklalapyje, savivaldybės ir seniūnijų skelbimų lentose ir vietinėje žiniasklaidoje;

16.1.7. tarybos veiklos ataskaitos (pagal šio reglamento 15.1. ir 15.2. punktuose numatytą tvarką) išplatinimas savivaldybės internetiniame puslapyje ir/ar kitomis priemonėmis;

16.1.8. tarybos narių susitikimai su gyventojais;

16.2. Kiekvienas tarybos narys gali pasirinkti ir kitas papildomas bendravimo ir atsiskaitymo su gyventojais formas ir būdus.

16.3. Savivaldybės administracijos direktorius savo ataskaitą (pagal šio reglamento 15.5. punkte numatytą tvarką) paskelbia savivaldybės internetiniame puslapyje ir/ar kitomis priemonėmis.

  1. VIETOS GYVENTOJŲ APKLAUSA

17.1. Gyventojai savo nuomonę viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais gali pareikšti dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje (toliau – apklausa). Apklausos rezultatai yra patariamojo pobūdžio. Dalyvavimas apklausoje yra laisvas (savanoriškas) ir grindžiamas visuotine, lygia teise tiesiogiai pareikšti nuomonę. Apklausoje gali dalyvauti savivaldybės gyventojai, kurie turi teisę rinkti šios savivaldybės tarybą. Atrankinės apklausos metu apklausiami gyventojai turi būti parenkami taip, kad kiekvienas, kuris galėtų būti apklausiamas, turėtų vienodas galimybes patekti tarp apklausiamųjų. Vertinant atrankinių apklausų rezultatus, turi būti nurodomi jų patikimumo duomenys. Apklausa yra tiesioginė. Gyventojai apklausoje dalyvauja asmeniškai, jų reiškiamos valios kontroliuoti neleidžiama. Negalima varžyti gyventojų teisės dalyvauti apklausoje dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

17.2. Apklausai gali būti teikiami klausimai, kuriuos savivaldybė sprendžia atlikdama savarankiškąsias funkcijas. Taryba sprendimu gali nustatyti kriterijus, kuriais remiantis būtina prieš priimant sprendimus rengti apklausas. Apklausos dėl savivaldybių steigimo, esamų savivaldybių panaikinimo, taip pat jų teritorijų ribų bei centrų nustatymo ir keitimo rengiamos vadovaujantis Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“. Šio reglamento 19 dalyje nustatyta tarybos ir savivaldybės administracijos kompetencija vykdant gyvenamųjų vietovių nustatymą ir panaikinimą, jų teritorijų ribų nustatymą ir keitimą, pavadinimų gyvenamosioms vietovėms suteikimą ir keitimą, bei konsultavimąsi su vietos gyventojais.

17.3. Apklausos būdai ir apklausos teritorija nustatomi pagal Vietos savivaldos įstatymo 38 ir 39 straipsnius.

17.4. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso savivaldybės gyventojams, tarybai, merui ir seniūnui, kurie ją įgyvendina Vietos savivaldos įstatymo 40 ir 41 straipsniuose nustatyta tvarka.

17.5. Jeigu per Vietos savivaldos įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą yra surinktas reikiamas parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičius ir nenustatyta parašų rinkimo pažeidimų (gyventojų parašų klastojimo atvejų ar savanoriškumo principo pažeidimų), ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo parašų rinkimo baigiamojo akto ir gyventojų reikalavimo pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui dienos, meras privalo paskelbti apklausą.

17.6. Kai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė įgyvendinama ne mažesnės kaip 1/4 tarybos narių grupės reikalavimu, meras privalo paskelbti apklausą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šios grupės reikalavimo gavimo.

17.7. Mero potvarkyje paskelbti apklausą turi būti nustatyta: apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstas, apklausos teritorija, apklausos būdas, apklausos data ir vieta, taip pat apklausos komisijos sudėtis. Iniciatyvinė grupė turi teisę į apklausos komisiją deleguoti savo atstovą.

17.8. Mero potvarkis paskelbti apklausą turi būti paskelbtas per vietines (regiono) visuomenės informavimo priemones, savivaldybės interneto svetainėje ir seniūnijų, kurių teritorijose vyks apklausa, skelbimų lentose.

17.9. Seniūnas seniūnaičių sueigos pritarimu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje gali inicijuoti apklausą dėl jo kompetencijai priskirtų klausimų. Seniūnas apklausos iniciatyvos teisę įgyvendina šio reglamento 17.9.1. punkte nustatyta tvarka.

17.9.1. Seniūnas, atsižvelgdamas į seniūnaičių sueigos teikiamą sprendimą, gali išreikšti iniciatyvą apklausos paskelbimui ir raštu kreiptis į merą.

17.9.2. Meras, įvertinęs šio reglamento 17.9.1. nustatyta tvarka pateiktą seniūno iniciatyvą paskelbti apklausą, ne vėliau kaip per vieną mėnesį gali paskelbti apklausą.

17.10. Taryba nustato tvarką, kuria remdamasis administracijos direktorius organizuoja apklausą.

17.11. Taryba privalo svarstyti apklausai pateiktą (pateiktus) klausimą (klausimus), jeigu savo nuomonę pateiktu (pateiktais) klausimu (klausimais) pareiškė ne mažiau kaip 15 procentų apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje, išskyrus atrankinės apklausos atvejus. Taryba vietos gyventojų apklausos tvarkos apraše gali numatyti, kad apklausai pateiktą (pateiktus) klausimą (klausimus) privaloma svarstyti, jeigu savo nuomonę apklausoje pareiškė mažiau, negu nustatyta šiame reglamento punkte, apklausos teritorijos gyventojų. Apklausos rezultatus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po apklausos pabaigos apklausos komisija pateikia savivaldybės administracijos direktoriui ir paskelbia per vietines (regiono) visuomenės informavimo priemones, savivaldybės interneto svetainėje ir seniūnijų, kurių teritorijose įvyko apklausa, skelbimų lentose.

17.12. Paskelbti apklausos rezultatai (gyventojų nuomonė dėl apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų) turi būti svarstomi artimiausiame tarybos posėdyje šio reglamento 10 skyriuje nustatyta tvarka. Tarybos sprendime dėl apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų) turi būti nurodyti apklausos rezultatai (gyventojų nuomonė dėl apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų) ir tarybos sprendimo priėmimo motyvai. Tarybos sprendimas dėl apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų) turi būti paskelbtas per vietines (regiono) visuomenės informavimo priemones, savivaldybės interneto svetainėje ir seniūnijų, kurių teritorijose įvyko apklausa, skelbimų lentose. Tarybos sprendimo projektą rengia savivaldybės administracija, vadovaudamasi šio reglamento 10 skyriaus nuostatomis. 

  1. SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS IR IŠPLĖSTINĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS SPRENDIMŲ ĮVERTINIMO TVARKA

18.1. Seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai.

18.2. Jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame tarybos posėdyje. Šiuo atveju tarybos sprendimo projektą rengia savivaldybės administracija, vadovaudamasi šio reglamento 10 skyriaus nuostatomis. 

18.3. Jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra savivaldybės administracijos direktorius kompetencija, direktorius priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo. Administracijos direktorius savo sprendimą įformina įsakymu, kuris papildomai paskelbiamas šio reglamento 18.5 punkte nustatyta tvarka.

18.4. Savivaldybės institucijos privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus.

18.5. Atitinkamų savivaldybės institucijų sprendimai dėl seniūnaičių sueigos sprendimų turi būti paskelbti savivaldybės interneto svetainėje ir tų seniūnijų skelbimų lentose.

18.6. Išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai.

18.7. Išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimus įvertina kompetentinga savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo dienos. Kompetentingos savivaldybės institucijos sprendimas įforminamas tarybos sprendimu / savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, kuris papildomai paskelbiamas šio reglamento 18.8 punkte nustatyta tvarka.

18.8. Savivaldybės kompetentinga institucija privalo savivaldybės interneto svetainėje ir atitinkamų seniūnijų skelbimų lentose paskelbti savo vertinimus dėl išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų, nurodydama vertinimo motyvus ir numatomus veiksmus, jeigu tokių veiksmų bus imtasi.

  1. PASIŪLYMŲ NUSTATYTI IR PANAIKINTI GYVENAMĄSIAS VIETOVES, NUSTATYTI IR KEISTI JŲ TERITORIJŲ RIBAS, SUTEIKTI IR KEISTI PAVADINIMUS GYVENAMOSIOMS VIETOVĖMS BEI KONSULTAVIMOSI SU VIETOS GYVENTOJAIS TVARKA

19.1. Iniciatyvos teisę siūlyti ir nustatyti ar panaikinti gyvenamąsias vietoves, nustatyti ir keisti jų teritorijų ribas, suteikti ir keisti pavadinimus gyvenamosioms vietovėms turi tų gyvenamųjų vietovių gyventojai, jose veikiantys juridiniai asmenys ir jose esančio nekilnojamojo turto savininkai. Iniciatyvos teisę šiais klausimais turi ir savivaldybės institucijos. Šio reglamento 19.2, 19.3, 19.5 ir 19.6 punktuose numatyti pasiūlymai administracijos direktoriui turi būti pateikiami raštu.

19.2. Gyventojų iniciatyvos teisės įgyvendinimas:

19.2.1. Teikti šio reglamento 19.1 punkte numatytus pasiūlymus gali ne mažiau kaip 10 procentų atitinkamos gyvenamosios vietovės, dėl kurios teikiami pasiūlymai, gyventojų, turinčių teisę rinkti tarybą.

19.2.2. Gyventojai pasiūlymus teikia savivaldybės administracijai raštu, pagrįsdami pasiūlymų aktualumą ir reikalingumą bei pateikdami šiame punkte nurodytą kiekį gyventojų, pritariančių pasiūlymams, parašų.

19.2.3. Gyventojai, pritariantys pasiūlymams, pasirašydami turi nurodyti savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ir pasirašyti. Seniūnas, o jeigu pasiūlymas apima daugiau nei vieną seniūniją – atitinkamų seniūnijų seniūnai, kiekviename parašų rinkimo lape turi patvirtinti, kad pasirašę gyventojai yra deklaravę gyvenamąją vietą toje gyvenamojoje vietovėje, dėl kurios teikiami pasiūlymai, ir kad jie turi teisę rinkti tarybą.

19.3. Juridinių asmenų, veikiančių gyvenamojoje vietovėje, iniciatyvos teisės įgyvendinimas:

19.3.1. Teikti šio reglamento 19.1 punkte numatytus pasiūlymus gali tik tie juridiniai asmenys, kurie vykdo veiklą atitinkamos gyvenamosios vietovės, dėl kurios teikiami pasiūlymai, teritorijoje.

19.3.2. Kartu su pasiūlymais juridiniai asmenys turi pateikti atitinkamo savo valdymo organo, kuris pagal atitinkamų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, įstatus (nuostatus) yra kompetentingas atstovauti juridiniam asmeniui teikdamas analogiško pobūdžio siūlymus, rašytinį kreipimąsi, pasirašytą juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens.

19.3.3. Pasiūlymai turi būti pateikti raštu, pagrindžiant jų aktualumą ir reikalingumą.

19.3.4. Prie pasiūlymo taip pat turi būti pateikiama įregistravimo juridinių asmenų registre pažymėjimo kopija, patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat duomenys, kurie pagrįstų, kad juridinis asmuo vykdo veiklą atitinkamos gyvenamosios vietovės, dėl kurios teikiami pasiūlymai, teritorijoje. Taip pat pateikiamas dokumentas dėl juridinio asmens vadovo skyrimo, o jei pasiūlymus pasirašo įgaliotas asmuo – ir įgaliojimas pasirašyti pasiūlymus.

19.4. Administracijos direktoriaus iniciatyvos teisės įgyvendinimas:

19.4.1. Administracijos direktorius, manydamas, kad yra tikslinga teikti šio reglamento 19.1 punkte numatytus pasiūlymus, atlieka veiksmus, numatytus šio reglamento 19.7 punkte.

19.4.2. Šio reglamento 19.7 punkte nustatyti reikalavimai dėl trūkumų ištaisymo administracijos direktoriui netaikomi, o darbo grupė šiuo atveju trūkumus taiso kartu su administracijos direktoriumi.

19.5. Tarybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas:

19.5.1. Teisę teikti šio reglamento 19.1 punkte numatytus pasiūlymus turi ne mažesnė nei 1/4 tarybos narių grupė.

19.5.2. Pasiūlymai turi būti pasirašyti kiekvieno pasiūlymus teikiančio tarybos nario.

19.5.3. Pasiūlymuose turi būti išdėstoma problemos esmė, pagrindžiama, kodėl pasiūlymai yra aktualūs ir reikalingi.

19.6. Nekilnojamojo turto savininkų teisės įgyvendinimas:

19.6.1. Teikti šio reglamento 19.1 punkte numatytus pasiūlymus gali tik tie nekilnojamojo turto savininkai, kurių nekilnojamasis turtas registruotas atitinkamos gyvenamosios vietovės, dėl kurios teikiami pasiūlymai, teritorijoje.

19.6.2. Kartu su pasiūlymais nekilnojamojo turto savininkai turi pateikti nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo kopiją, patvirtinančią, kad jie yra atitinkamo nekilnojamojo turto savininkai bei savo asmens dokumento kopiją, patvirtintą notariškai.

19.7. Administracijos direktorius, gavęs šio reglamento 19.2, 19.3, 19.5 ir 19.6 punktuose numatytų subjektų pasiūlymus ir įvertinęs, kad šie pasiūlymai atitinka šio reglamento 19.2.1-19.2.3 (gyventojų iniciatyvos teisės įgyvendinimas), 19.3.1-19.3.4 (juridinių asmenų, veikiančių gyvenamojoje vietovėje, iniciatyvos teisės įgyvendinimas), 19.5.1-19.5.3 (tarybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas) ir 19.6.1-19.6.2 (nekilnojamojo turto savininkų teisės įgyvendinimas) punktų reikalavimus, savo įsakymu sudaro darbo grupę iš administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, kurie yra kompetentingi nagrinėti klausimus, susijusius su gyvenamųjų vietovių nustatymu ir panaikinimu, jų teritorijų ribų nustatymu ir keitimu, pavadinimų gyvenamosioms vietovėms suteikimu ir keitimu, kuri ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo įsakymo įsigaliojimo dienos pateikia administracijos direktoriui rašytinį įvertinimą, kuriame pateikia išvadas apie tokių pasiūlymų aktualumą ir reikalingumą, galimybes įgyvendinti, įgyvendinimo kainą bei jų atitikimą Lietuvos Respublikos teisės aktams. Jeigu darbo grupė, nagrinėdama šio reglamento 19.2, 19.3, 19.5 ir 19.6 punktuose nustatytų subjektų pasiūlymus nustato trūkumus, darbo grupė raštu paprašo šio reglamento 19.2, 19.3, 19.5 ir 19.6 punktuose nustatytų subjektų per dvi savaites nuo šio rašto gavimo dienos šiuos trūkumus ištaisyti ir pataisymus pateikti rašytine forma. Jeigu šio reglamento 19.2, 19.3, 19.5 ir 19.6 punktuose nustatyti subjektai trūkumų neištaiso, darbo grupė per 20 darbo dienų raštu informuoja šio reglamento 19.2, 19.3, 19.5 ir 19.6 punktuose nustatytus subjektus apie pasiūlymo atmetimą.

19.8. Baigus nagrinėti šio reglamento 19.2, 19.3, 19.5 ir 19.6 punktuose nurodytus pasiūlymus, administracijos direktorius ne vėliau kaip per 20 darbo dienų raštu informuoja pasiūlymus pateikusius subjektus apie priimtą sprendimą dėl konsultavimosi su vietos gyventojais organizavimo.

19.9. Jeigu baigus nagrinėti šio reglamento 19.2, 19.3, 19.5 ir 19.6 punktuose nurodytus pasiūlymus priimamas sprendimas nepradėti konsultavimosi su vietos gyventojais organizavimo, administracijos direktorius ne vėliau kaip per 20 darbo dienų raštu informuoja pasiūlymus pateikusius subjektus apie motyvus nepradėti konsultavimosi su vietos gyventojais organizavimo ir pasiūlymo atmetimą.

19.10. Konsultavimąsi su vietos gyventojais dėl gyvenamųjų vietovių nustatymo ir panaikinimo, pavadinimų gyvenamosios vietovės suteikimo ir keitimo, jų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo organizuoja savivaldybės administracija.

19.11. Administracijos direktorius savivaldybės svetainėje ir vietinėje žiniasklaidoje paskelbia apie konsultacijos vietą, laiką ir laikotarpį, per kurį vietos gyventojai gali susipažinti su pažymėtomis esamomis gyvenamųjų vietovių teritorijų ribomis, pagal kurias nustatomi žemės sklypų adresai, su siūlomais pakeitimais; kitais dokumentais, paaiškinančiais siūlomus pakeitimus.

19.12. Konsultacijos su vietos gyventojais laikotarpiui skiriami du mėnesiai nuo viešosios informacijos apie konsultavimosi su vietos gyventojais paskelbimo savivaldybės svetainėje ir vietinėje žiniasklaidoje. Konsultacijos laikotarpiu administracijos direktorius užtikrina, kad administracijos patalpose bus išskirta atitinkama patalpa, kurioje administracijos darbo metu visiems vietos gyventojams bus suteikta galimybė susipažinti su šio reglamento 19.11 punkte numatytais dokumentais ir pasirašyti apklausos lapuose. Gyventojų apklausos dėl gyvenamosios vietovės nustatymo ar panaikinimo, pavadinimo gyvenamajai vietovei suteikimo ar keitimo, gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ar keitimo lapai turi atitikti formas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.

19.13. Pasibaigus konsultavimosi su vietos gyventojais laikotarpiui, administracijos direktorius, įvertina jos rezultatus. Jeigu daugiau nei pusė konsultacijoje dalyvavusių gyventojų pasisakė už šio reglamento 19.2, 19.3, 19.4, 19.5 ir 19.6 punktuose nurodytus pasiūlymus, tokiu atveju vadovaudamasis šio reglamento 10 dalyje nustatyta tvarka, administracijos direktorius paruošia atitinkamą tarybos sprendimo projektą. Jeigu daugiau nei pusė konsultacijoje dalyvavusių gyventojų pasisakė prieš šio reglamento 19.2, 19.3, 19.5 ir 19.6 punktuose nurodytus pasiūlymus, tokiu atveju administracijos direktorius ne vėliau kaip per 20 darbo dienų raštu informuoja pasiūlymus pateikusius subjektus apie neigiamą konsultavimosi su vietos gyventojais rezultatą ir atsisakymą inicijuoti tarybos sprendimo projekto paruošimą.

                   -------------------------------------------------------------