Valstybės remiami kreditai

Kuo ypatingi valstybės iš dalies kompensuojami būsto kreditai?

                      Valstybės iš dalies kompensuojami būsto kreditai nuo kitų būsto kreditų skiriasi tuo, kad šiais kreditais pasinaudojusiems žmonėms valstybė padengia 10 arba 20 procentų kredito sumos, kai kredito gavėjai turi teisę į valstybės paramą bei priklauso toliau nurodytoms asmenų grupėms, arba 10–20 procentų kredito likučio sumos, kai kredito gavėjai nurodytoms asmenų grupėms nėra priskiriami kredito gavimo metu, bet tampa priskirtinais kredito sutarties galiojimo metu.

Jei kompensacija gaunama kredito gavimo metu, ji gali būti naudojama ir kredito pradiniam įnašui ar jo daliai padengti.

Asmenų grupės, kurioms valstybė kompensuoja dalį būsto kredito:

Asmenų grupės apibūdinimas	Kompensacijos dydis, proc.
Buvę našlaičiai ar be tėvų globos iki 18 metų augę asmenys iki jiems sukanka 35 m.	20
Šeimos, auginančios 3 arba daugiau vaikų (įvaikių)	20
Asmenys ir šeimos, kurių šeimos nariams yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 procentų ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis	20
Jaunos šeimos, auginančios 1-2 vaikus, kai tėvai ne vyresni kaip 35 m. amžiaus	10
Šeimos, kuriose vienas iš tėvų (sutuoktinių) yra miręs	10

Kokio dydžio gali būti valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas?

Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų maksimalūs dydžiai yra apibrėžti:

·       iki 53 tūkst. Eur asmeniui be šeimos;

·       iki 87 tūkst. Eur šeimai;

·       iki 35 tūkst. Eur būsto rekonstrukcijai.

Bet kuriuo atveju, kredito dydis negali būti didesnis nei kredituojančios įstaigos (banko ar kredito unijos) nustatyta procentinė dalis perkamo (įkeičiamo) būsto vertės.

Kas gali gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą?

                      Valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą gali gauti tik Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme apibrėžti, teisę į valstybės paramą turintys asmenys, kurie atitinka kredituojančios įstaigos reikalavimus, keliamus būsto kredito gavėjams.

                      Teisę į valstybės paramą turi tie asmenys (šeimos), kurių turimas turtas ir per paskutinius kalendorinius metus gautos grynosios pajamos neviršija minėtame įstatyme nurodytų dydžių ir kurie įsigyja pirmą tinkamą šeimai gyventi būstą, t. y. neturi ir neturėjo nuosavo būsto, turėjo nuosavą būstą daugiau kaip prieš 5 metus ir nėra pasinaudoję valstybės parama būstui įsigyti, arba turi (turėjo) būstą, kuriame vienam šeimos nariui tenka mažiau nei 14 kv. m. naudingojo ploto, arba turi (turėjo) daugiau kaip 60 proc. nusidėvėjusį būstą, nepriklausomai nuo jo ploto. Taip pat nepriklausomai nuo turimo būsto ploto, galima gauti valstybės remiamą būsto kreditą būstui pritaikyti neįgaliųjų poreikiams.

                      Visais minėtais atvejais šeimos pajamos ir turtas neturi viršyti nustatytų dydžių:

Šeimos apibūdinimas	Pajamų riba, Eur	Turto riba, Eur
Asmens be šeimos metinės pajamos ir turimas turtas	13 250	16 125
2–3 asmenų šeimos metinės pajamos ir turimas turtas	18 500	32 750
4–5 asmenų šeimos metinės pajamos ir turimas turtas	22 250	43 625
Vienam šeimos nariui tenkančios metinės pajamos ir turtas 6 asmenų ir didesnėse šeimose	3 750	10 375

                      Svarbiausia ir sunkiausiai apibrėžiama valstybės iš dalies kompensuojamo kredito gavimo sąlyga – atitikti kredituojančios įstaigos reikalavimus, keliamus būsto kredito gavėjams.

Kaip vyksta valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų suteikimo procesas?

Žmonės, kurie norėtų gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, pirmiausia turėtų atsakingai įvertinti savo galimybes skolintis: ar ilgalaikė paskola netaps nepakeliama našta ateityje, ar gaunamos pajamos yra pakankamai patvarios ir netekus darbo nebus sunku susirasti kitą darbą, ar nėra šiuo metu prisiimta per daug kreditinių įsipareigojimų ir pan.

Jei nusprendžiama, kad skolintis būstui yra tinkamas laikas, vertėtų susipažinti su kredituojančių įstaigų būsto kreditų sąlygomis, įvertinti, ar jos Jums tinkamos ir pasitikrinti, ar yra išpildomi jų keliami reikalavimai būsto kredito gavėjams. Valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus teikia: AB SEB bankas, Akademinė kredito unija, Anykščių kredito unija, Aukštaitijos kredito unija, Centro kredito unija, Grigiškių kredito unija, Kredito unija „Tikroji viltis", Kretingos kredito unija, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, Panevėžio kredito unija, Sedos kredito unija, AB „Swedbank", Šilutės kredito unija.

Aptarus su kredituojančia įstaiga tinkamas kreditavimo sąlygas, reikės gauti savivaldybės administracijos pažymą, patvirtinančią teisę į valstybės paramą. Savivaldybės administracijai pateikiamas nustatytos formos prašymas, metinė gyventojo (šeimos) turto, įskaitant pajamas, deklaracija FR0001, pareigybės kodas 805 (pildoma VMI), pareiškėjo tapatybę patvirtinantis dokumentas ir jo kopija bei kiti reikalingi (prašymo formoje nurodyti) dokumentai. Pažyma, patvirtinanti teisę į valstybės paramą, arba motyvuotas atsisakymas tokią pažymą išduoti pateikiamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po to, kai savivaldybės administracijoje užregistruojami visi pažymos išdavimui reikiami dokumentai. Per 15 kalendorinių dienų nuo pažymos gavimo, ji kartu su būsto kredito paraiška turi būti pateikta kredituojančiai įstaigai. Toliau viskas vyksta kredituojančios įstaigos nustatyta tvarka, o pasirašius valstybės remiamo būsto kredito sutartį, priklausanti subsidija iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansavimo programos yra pervedama į kredituojančios įstaigos nurodytą sąskaitą. Likusi kredito dalis grąžinama kredito sutartyje nustatyta tvarka.

Kokie teisės aktai reglamentuoja valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimą?

1.      Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas

 https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/673dbcc230f911e9a505bd13c24940c9 ;

2.      Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo ir subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti teikimo tvarkos aprašas

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/3bc15830d9f111e4b6acbc7f0d87c3ec/asr

3.      Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl prašymų suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo"

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/1440f860dfbe11e4840fd0ad0e2e216c/asr

4.      Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo"

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/3bcece9014fa11ea9d279ea27696ab7b 

Dėl paramos būstui įsigyti informaciją suteikia Živilė Besevičienė, tel. (8 349) 20008, el. p. zivile.beseviciene@jonava.lt arba 321 kab., Žeimių g. 13, Jonava.

Informacija atnaujinta 2020 m. vasario 11 d.