Pradžia
lt
en
COVID-19 Jonavoje
COVID-19 Jonavoje
Kontaktai
Kontaktai
Paslaugos
Paslaugos
DUK
DUK
Skelbimai
Skelbimai

Istorija

Istorija

Jonavos miestelis pradėjo formuotis XVII a. iš greta esančio Skarulių dvaro. 1750 m. Augustas III dvarininkei M. Kosakovskienei suteikė privilegiją „... leisti Jonavos miestelyje turgus ir prekymečius, apgyvendinti laisvus įvairių religijų žmones, t.y. krikščionis, totorius, žydus..." .
Jonavos rajonas yra beveik pačiame Lietuvos centre, abipus Neries upės, netoli antro pagal dydį Lietuvos miesto Kauno. Rajone gyvena 42 601 gyventojas; teritorija suskirstyta į 9 seniūnijas. Jonavos rajonas – vienas iš mažiausių savo plotu respublikoje, tačiau turi garsią praeitį.

JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖ

Marija Kosakovskienė 1750 m. išsirūpino Jonavai Lietuvos ir Lenkijos karaliaus Augusto III privilegiją "...įkurti Jonavos miestelį, leisti jame turgus ir prekymečius, apgyvendinti laisvus įvairių religijų žmones." Ši data ir laikoma Jonavos gimtadieniu.

Istorinėje miesto dalyje išliko gatvių su senojo užstatymo fragmentais, turistams lankytinų objektų.

          Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia baltuoja kiek atokiau nuo centro. Bažnyčia su vienuolynu bei klebonija pastatyti 1793 m. Jos viduje galite pamatyti josText Box:  statytojo vyskupo Juozo Kosakovskio portretą, (XVIII a. pab.), vertingą paveikslą "Trys karaliai" (XVIII a. pab.), 14 stacijų (XIX a.). Šalia bažnyčios išliko vienuolyno pastatas.

          Centrinėje miesto aikštėje priešais savivaldybę pastatytas medinis paminklas vienam iš Lietuviškos raštijos kūrėjų - Abraomui Kulviečiui. Paminklinis biustas poetui ir dramaturgui Petrui Vaičiūnui.Čia palaidotas pirmasis "Odisėjos" ir "Iliados" vertėjas į lietuvių kalbą, gydytojas Jeronimas Ralys (1876-1921), gyvenęs Jonavoje. Pastatytas kryžius jonaviečiams, kurie buvo palaidoti iškeltose kapinėse (autorius A.Kazlauskas). Istorijos paminklas – buvęs pašto stoties statinių Text Box: kompleksas, kur dabar įsikūręs Jonavos krašto muziejus. Pagrindinis klasicistinio stiliaus pastatas atsirado 1833-1835 m. prie tuo metu nutiesto Peterburgo-Varšuvos plento.

Text Box:        Reikšmingas architektūros paminklas - Skarulių Šv.Onos bažnyčia. Statyta 1622 m., turi ir gotikos, ir renesanso stiliaus elementų. Ryškiai gotikinis aukštas stogas, smailiaarkės angos ir nišos. Bažnyčioje yra vertingų XVIII a. medžio drožinių, barokinių skulptūrų. 1798 m. šalia jos pastatyta neogotikinė varpinė.

                Žeimių miestelis prie Lankesos upelio. Vietovė minima nuo 1363 m. kryžiuočių kronikose. Tais metais Text Box: kryžiuočiai sudegino čia stovėjusią pilį. Žeimiai suklestėjo dvarininko Dominyko Medekšos laikais. Iš Medekšų Žeimių dvarą 1780 m. nusipirko vyskupas Juozas Kosakovskis, kuris čia ir pastatė klasicistinio stiliaus rūmus.Text Box:

        Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia, kurios neogotikiniai bokštai matyti iš labai toli, statyta 1898-1906 m. Bažnyčią projektavo archit. Vaclovas Michnevičius, kuris ir palaidotas šventoriuje. Čia pat yra ir 1843 m. statytas Kosakovskių šeimyninis mauzoliejus.

Praulių kaime yra dramaturgo Raimundo Samulevičiaus (1937-1981) ir jo motinos Stasės Samulevičienės, garsėjusios lėlėmis "pūkuotukais" sodyba. Ją tvarko Jonavos krašto muziejus, čia rengiami liaudies teatrų spektakliai.

Senąją Upininkų šlovę mena tik bažnyčia. Pirmoji statyta 1477 m. dar Radvilų laikais. Dabartinė Šv. Arkangelo Mykolo mūrinė-medinė bažnyčia statyta 1845 m. Joje yra vertingų XIX a. dailės kūrinių - bažnyčių globėjo "Šv. Arkangelo Mykolo" paveikslas, medžio skulptūra "Švč. Mergelė Marija", skulptūra "Vienuolis su knyga".Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia Bukonių seniūnijoje statyta 1917 m. Tai jau antroji kaimo bažnyčia. Pirmoji buvo pastatyta 1790 m.

ŽYMŪS JONAVOS KRAŠTO ŽMONĖS

ABRAOMAS  KULVIETIS.  Abraomas Kulvietis gimė apie 1510 m. Jonavos rajone, Kulvos k. A. Kulvietis – lietuvių kultūros veikėjas, teisės daktaras (1537 m.), reformacijos idėjų skleidėjas Lietuvoje. 1538 – 1541 m. buvo Vilniaus Šv. Onos bažnyčios pamokslininkas. 1539 m. įsteigė Vilniuje pirmąją aukštesniąją mokyklą ir jai vadovavo. Dėl Vilniaus vyskupo Povilo Alšėniškio persekiojimų už reformacijos idėjas buvo priverstas 1542 m. pasitraukti į Karaliaučių. Buvo kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio patarėjas ir partikuliaro (aukštesniosios mokyklos) vedėjas. 1544 m. partikuliarą perorganizavus į universitetą, tapo Karaliaučiaus universiteto pirmuoju vicerektoriumi (rektoriaus pareigų tuo metu nebuvo) ir graikų bei hebrajų kalbų profesoriumi. Besirūpindamas evangelikų mokslo platinimu, 1545 m. A. Kulvietis paskutinį kartą grįžo į Lietuvą ir ryžtingai dalyvavo Vilniaus tikybinėje veikloje už liuteronų reformaciją. Į lietuvių kalbą išvertė giesmių ir daugiau negu 20 psalmių. Savo veikla A. Kulvietis sukūrė  prielaidas pirmajai lietuviškai knygai (1547 m.) pasirodyti. Mirė 1545 m. birželio 6 d. Kulvoje. Manoma, kad palaidotas Jonavos r. Kulvos sen. Smičkių k. (kapo nuotrauka, paminklo nuotrauka).

JERONIMAS RALYS.  Jeronimas Ralys gimė 1876 m. spalio 10 d. Kelmės r. Antkapinio k.

 J. Ralys  – gydytojas, vertėjas, žurnalistas, visuomenės veikėjas, lietuviškos spaudos skleidėjas.  Baigė Maskvos universitetą. Nuo 1908 m. dirbdamas Lietuvoje ne tik gydė žmones, bet ir rūpinosi jų švietimu. Trūkstant lietuviškos spaudos į „Ūkininką" ir „Varpą" rašė korespondencijas, pasirašinėdamas slapyvardžiais. Spaudos draudimo metais parašė apysaką „Rykštės", 1902 m. išspausdino atskiru leidiniu pasirašęs slapyvardžiu „Nežinomas". Knyga buvo išspausdinta Bitėnuose, Martyno Jankaus spaustuvėje. Po karo J. Ralio iniciatyva buvo suburtas komitetas vargšams šelpti, jo pirmininku išrinktas J. Ralys. 1921 m. J. Ralys pirmasis į lietuvių kalbą išvertė Homero „Odisėją", apie pusę „Iliados" (vertimą užbaigė S. Čiurlionienė, P. Žadeikis ir J. Talmantas, 1930 m.). Ralys mirė 1921 m. gruodžio 17 d. Palaidotas Jonavos miesto senosiose kapinėse. Paminklas pastatytas 1931 m. rugsėjo 30 d. Paminklo autorius architektas Netiksa (Nuotrauka).

PETRAS VAIČIŪNAS.    Petras Vaičiūnas gimė 1890 m. liepos 11 d. Piliakalniuose, Jonavos r.

P. Vaičiūnas – poetas, dramaturgas, vertėjas. Į lietuvių kalbą išvertė F. Šilerio, G. Hauptmano, H. Ibseno, O Vaildo, ir kt. autorių kūrinių. 1920 – 1923 metais P. Vaičiūnas buvo Valstybinio teatro direkcijos narys, 1931 – 1932 ir 1935 – 1939 metais – teatro repertuaro komisijos narys. P. Vaičiūnas ypač iškilo kaip dramaturgas. Savo veikaluose gvildeno aktualias tautines, socialines ir moralines problemas, tapo ilgamečiu Kauno teatro rekordininku, kas sezoną parašęs po naują dramą. Parašė daugiau kaip 20 dramų, tai „Sudrumstoji ramybė", „Nuodėmingas angelas", „Stabai ir žmonės", „Tikruoju keliu", „Tėviškės pastogėj", „Patriotai", „Prisikėlimas", „Aukso žaismas", „Naujieji žmonės", „Sulaužyta priesaika", „Aukso granata", „Varpų giesmė" ir kt. Žiūrint iš laiko perspektyvos, P. Vaičiūno drama atrodo atlaikiusi prabėgančio laiko išmėginimą. Mirė P. Vaičiūnas 1959 m. birželio 7 d. Vilniuje. Jonavos r. Piliakalnių kaime yra išlikusi P. Vaičiūno sodyba, veikia muziejus (nuotraukos).

Parengta pagal:

Lietuvių enciklopedija, 15 tomas, 1990 m. , Vilnius //
 Trečiakauskas K., Jeronimas Ralys, 1995 m., Kaunas //
Tūkstantmečio knyga, I tomas, 1999 m, Kaunas